LR Seimo narys Karolis Neimantas

02/08/2026

Ispanijos / Europos migrantų krizė?

Tai, kas nutiko prieš keletą dienų Ceutoje (Ispanijoje), yra daugiau nei tragedija. Tai – sisteminė problema, apie kurią sąmoningai nekalbama ir kuri yra nutylima.

Tai, ką matome šiandien, yra neatsakingos Angelos Merkel ir Europos Sąjungos migracijos politikos pasekmė.

Kairieji ir kraštutiniai kairieji, leftistai, prisidengdami savo „demokratinėmis“ vertybėmis, situaciją jau dabar pavertė sunkiai kontroliuojama. Ne ką kitokie ir mūsų krikščionys demokratai, save vadinantys "konservatoriais", kartu su savo partneriais liberalais. Būtent jie Lietuvoje propagavo atvirų sienų politiką. O ką matome dabar? Jie vieni garsiausiai kalba apie esamą ar galimą krizę. Žinote ką? Jeigu jie dar kartą ateitų į valdžią (neduok Dieve), garantuoju, kad situacija sugrįžtų prie tos pačios briuselinės kairiųjų politikos.

Tik priminsiu, kad vos prieš keletą mėnesių Europos reikalų komiteto posėdyje balsavome dėl to, ar Lietuva turėtų priimti migrantus, ar verčiau sumokėti numatytą mokestį jų nepriimdama. Aš pasiūliau trečią variantą – nei priimti migrantus, nei mokėti. Tuomet vadinamųjų vertybininkų gerbiamoji Ingrida Šimonytė pasisakė, ir, kaip dažnai būdinga "liberaliems ir demokratiškiems" politikams, be epitetų neapsiėjo.

Grįžkime prie Ispanijos ir pažvelkime į keletą jos ekonominių rodiklių.

Per pastaruosius penkerius metus (2021–2025 m.) Ispanijos ekonomika demonstravo vienus įspūdingiausių rezultatų Europos Sąjungoje:
📈 Nominalus BVP išaugo 38 %.
📈 BVP vienam gyventojui padidėjo 26 %.
📈 Minimali alga padidėjo 22,7 %.
📈 Vidutinis atlyginimas išaugo beveik 19 %.
📈 Vidutinė pensija padidėjo beveik 28 %.
📉 Nedarbas sumažėjo beveik 30 % – nuo 14,8 % iki 10,4 %.

Tokie rezultatai sukūrė didelį darbo jėgos poreikį. Ispanijos Vyriausybė argumentavo, kad ekonomikai trūksta darbuotojų, o šimtai tūkstančių žmonių šalyje jau dirba nelegaliai ir nemoka visų mokesčių.

Todėl 2026 m. buvo priimtas sprendimas legalizuoti apie 500 tūkst. šalyje jau neteisėtai gyvenusių migrantų, suteikiant jiems teisę legaliai gyventi ir dirbti. Svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo pilietybės suteikimas – buvo įteisintas teisinis statusas tiems, kurie Ispanijoje gyveno iki nustatytos datos ir atitiko įstatymo reikalavimus.

Vyriausybės argumentas buvo aiškus: daugiau legaliai dirbančių žmonių reiškia didesnes biudžeto pajamas, mažesnę šešėlinę ekonomiką ir galimybę užpildyti darbo rinkos trūkumą.

Kritikai perspėjo, kad toks sprendimas gali tapti papildomu traukos veiksniu naujai nelegaliai migracijai. Kontrabandininkai pradėjo skleisti žinią, kad patekti į Ispaniją tapo lengviau, o naujausias Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl dalies jūra atvykstančių migrantų buvo išnaudojamas kaip propagandos priemonė.

Šiandien Europa mato precedento neturinčią situaciją Ceutoje – per labai trumpą laiką iš Maroko į Ispanijos teritoriją pateko dešimtys tūkstančių migrantų, o tai sukėlė humanitarinę ir politinę krizę.
Esame ne kartą girdėję apie lėtą, neproduktyvų darbą ir kitas problemas Ispanijoje. Todėl kyla klausimas: ar Ispanijos valdžia sąmoningai nesirenka tokio kelio? Ar dalis vietos gyventojų, gaudami valstybės paramą, nebenori dirbti, todėl ekonomikai ieškoma pigesnės darbo jėgos iš užsienio?

Tačiau yra ir kita medalio pusė, kuri daugeliui gali nepatikti.
ES šalyse vienai moteriai vidutiniškai tenka apie 1,34 vaiko, todėl gyventojų skaičiaus mažėjimą šiandien iš esmės kompensuoja tik imigracija. Ar žinote Lietuvos demografinę situaciją? Ji nėra išskirtinė – labai panašios tendencijos vyrauja beveik visoje Europoje.

Afrikos žemynas
1945 m. – apie 250 mln. gyventojų.
2026 m. – apie 1,55 mlrd.
2050 m. – apie 2,5 mlrd.

Europos Sąjunga
2026 m. – apie 453 mln. gyventojų.
2050 m. – apie 445 mln. gyventojų (įskaitant legalią imigraciją).

Pasaulis keičiasi. Tai natūralūs procesai, vykstantys per visą žmonijos istoriją. Skirtumas tik tas, kad šiandien jie vyksta gerokai sparčiau. Europa nebebus tokia, kokia buvo anksčiau. Etninių europiečių dalis gyventojų struktūroje, tikėtina, ir toliau mažės. Didelė dalis mūsų šių pokyčių viso masto galbūt nebeišvys, tačiau po 20–30 metų jie bus akivaizdžiai matomi, o po 50–100 metų Europos demografinis veidas gali būti kardinaliai pasikeitęs.

daugiau informacijos:

https://www.delfi.lt/naujienos/uzsienyje/per-24-val-i-ispanijos-seuta-isiverze-net-50-tukst-migrantu-120284062?fbclid=IwY2xjawTcaqxleHRuA2FlbQIxMQBzcnRjBmFwcF9pZBAyMjIwMzkxNzg4MjAwODkyAAEe8JGdw_oXqGiV6kRyZaPp6UOTfuQR8aVwZP-p9fzvXhcND5ZYfEEhtuQdB5U_aem_zkhGlbCw6A7qckBzETwocw

https://www.facebook.com/share/r/1DWPpAj8HH/

Puikiai trumpai situacija paaiškinantis video: https://www.facebook.com/reel/2380052719187957

https://www.facebook.com/reel/1853093428989851

https://www.facebook.com/reel/1629968865799833

01/08/2026

Liepa buvo aktyviausias 2026 metų mėnuo. Bent jau tai leidžia spręsti atmintis ir telefono fiksuojami duomenys.

Vidutiniškai kasdien nueidavau daugiau nei 11 km, o per visą mėnesį įveikiau daugiau nei 340 km. Taip pat surengiau:
3 plaukimo treniruotes,
daugiau nei 5 kardio treniruotes,
daugiau nei 6 treniruotes dviračiu,
daugiau nei 10 jėgos treniruočių.
Viena nardymo sesija.
Kiekvieną dieną, įskaitant pasivaikščiojimus, vidutiniškai buvo užfiksuotos 2–3 aktyvumo fazės.

Praktiškai visuomet sportuoju rytais, prieš darbus. Labai retai savaitgaliais sportas persikelia į kitą dienos dalį. Man tai padeda efektyviai įsivažiuoti į dienos rutiną. Po sporto būnu 100 proc. produktyvus ir žvalus.

Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. „Oficialiai“ sportuoti pradėjau dar prieš pirmą klasę, kai pradėjau lankyti pirmąjį karatė būrelį. Būreliai ir pomėgiai keitėsi, tačiau fizinis aktyvumas iš mano gyvenimo niekada nedingo. Sportuoju jau daugiau kaip 27 metus.

Sportuoti pristabdydavo tik traumos, jų padariniai ir dėl jų atliktos operacijos. Todėl šiandien sportas man yra ne tik noras, bet ir būtinybė – jis padeda palaikyti gerą fizinę būklę. Priešingu atveju galėtų atsirasti rimtų fizinių pasekmių, kurios apribotų mano kasdienę veiklą.

Ne visada sportuoju vien todėl, kad noriu, ir ne visada sportas teikia džiaugsmą – per šiuos metus buvo įvairių etapų.

Man sportas yra būtinas ne tik kūnui, kad jis išliktų pajėgus susidoroti su jį kamuojančiomis problemomis, bet ir psichologinei stiprybei. Jis padeda tapti atsparesniam ir lengviau įveikti kasdienius iššūkius.

Rugpjūtį pradėjau taip pat aktyviai:
20 min. tempimų. Juos darau visuomet prieš kiekvieną treniruotę.
40 min. kardio treniruotės (elipse). Kardio pratimus su dviračiu arba elipse atlieku kas antrą arba kas ketvirtą treniruotę – priklausomai nuo to, ar turiu galimybę plaukti baseine.
20 min. – trys bicepso pratimai.

Na, ir diena buvo intensyvi. Su šeima šiandien pėsčiomis nužygiavome daugiau kaip 20 km.

O kaip Jūs leidžiate savo aktyvų laisvalaikį?

31/07/2026

DĖL INFORMACIJOS APIE UKRAINOS PILIEČIŲ SITUACIJĄ LIETUVOJE IR JŲ GALIMYBES ATEITYJE SUGRĮŽTI Į UKRAINĄ

Šiandien pristatau Jums informaciją apie Ukrainos piliečių situaciją Lietuvoje. Manau, kad šie klausimai yra aktualūs ne tik Ukrainos piliečiams, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiams įvairiais aspektais.

Kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siekdamas padėti kolegai, Ukrainos Aukščiausiosios Rados parlamentarui Volodymyr Kreydenko, geriau suprasti situaciją mūsų šalyje, susijusią su Ukrainos piliečiais.

Žemiau pateikiu, mano nuomone, svarbiausius klausimus ir atsakymus. Visą ministerijos raštą su pateikta informacija pridedu nuotraukose.

**1. Kiek Ukrainos piliečių šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje?**
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turi **78 802 Ukrainos piliečiai**.

**2. Kokį teisinį statusą jie daugiausia turi (laikinoji apsauga, leidimai laikinai gyventi ar kiti pagrindai) ir kokios pagrindinės teisės bei pareigos su tuo susijusios?**

Pagal teisinį statusą Ukrainos piliečiai Lietuvoje skirstomi į dvi pagrindines grupes:

* karo pabėgėlius, gyvenančius laikinosios apsaugos pagrindu (50 352 asmenys, arba apie 64 proc. visų Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių);
* asmenis, turinčius leidimą gyventi kitais pagrindais.

Leidimai laikinai gyventi dažniausiai išduodami darbo, studijų arba šeimos susijungimo pagrindais.

Pagrindinės pareigos:
* laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
* deklaruoti gyvenamąją vietą ir informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusius duomenis;
* laiku kreiptis dėl leidimo gyventi pratęsimo;
* mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, jei asmuo dirba arba vykdo ekonominę veiklą;
* nepažeisti viešosios tvarkos ir valstybės saugumo reikalavimų;
* tarptautinės ar laikinosios apsaugos atveju bendradarbiauti su institucijomis bei informuoti jas apie reikšmingų aplinkybių pasikeitimus.

**3. Kokios valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, ukrainiečių asociacijos ar kiti partneriai Lietuvoje palaiko nuolatinį ryšį su Ukrainos piliečiais ir turi aktualios informacijos apie jų situaciją bei poreikius?**

Pagrindinės institucijos ir organizacijos:
* Migracijos departamentas;
* Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
* Priėmimo ir integracijos agentūra;
* Užimtumo tarnyba;
* Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei savivaldybių švietimo skyriai;
* savivaldybės;
* Tarptautinė migracijos organizacija;
* Ukrainos ambasada Lietuvoje;
* nevyriausybinės organizacijos;
* ukrainiečių bendruomenių iniciatyvos.

Vietos organizacijų, teikiančių paslaugas ir vykdančių bendruomeninę veiklą, sąrašą pagal regionus skelbia Migracijos informacijos centras.

Apie kiekvieną iš minėtų institucijų daugiau informacijos rasite pridedamuose dokumentuose.

**4. Ar institucijos disponuoja informacija, tyrimais ar vertinimais apie Ukrainos piliečių ketinimus ateityje grįžti į Ukrainą, kai tai leis saugumo situacija?**

Pagrindinės išvados:
* grįžimo mastas tiesiogiai priklausys nuo saugumo situacijos Ukrainoje;
* daugelis ukrainiečių planuoja grįžti, tačiau nėra tikėtinas vienakryptis ar masinis grįžimas;
* pats grįžimas dar nereiškia sėkmingos reintegracijos.

Daugiau informacijos pateikiama pridedamuose dokumentuose.

**5. Kokios paramos priemonės būtų svarbiausios siekiant sudaryti sąlygas Ukrainos piliečiams ateityje grįžti į Ukrainą?**

Svarbiausios priemonės:
* būsto atkūrimas;
* užimtumo ir verslumo galimybės;
* dokumentų tvarkymas;
* transporto sprendimai;
* teisinė pagalba;
* informavimo priemonės;
* bendruomeninė ir socialinė pagalba;
* „Unity Hub“ centrai.

Apie kiekvieną iš šių priemonių daugiau informacijos pateikiama dokumentuose.

Kiekvienas iš mūsų turime būti pilietiški ir padėti tautai, kuri šiandien kenčia nuo karo. Tačiau pilietiškumas reiškia ne tik paramą, bet ir atsakomybę. Turime stebėti, kaip mūsų šalyje vyksta Ukrainos piliečių integracija, užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, o visiems būtų taikomos vienodos taisyklės. Esame svetinga ir stipri valstybė, tačiau kartu privalome užtikrinti, kad mūsų geranoriškumas nebūtų piktnaudžiaujamas.

30/07/2026

O kodėl talentas turėtų eiti į politiką?

Šią temą Žinių radijo laidoje labai taikliai palietė verslininkas Tadas Burgaila.

Tado Burgailos pristatinėti nereikia. Kaip asmenybę jį tikriausiai būtų galima vadinti savotišku vienaragiu. Jo požiūris į darbuotojus yra daugiau nei sveikintinas. Kviečiu paklausyti laidos, kurios nuorodą rasite šio įrašo pabaigoje.

„O kodėl talentas turėtų eiti į politiką?“

Tai tema, apie kurią turime kalbėti vis dažniau ir vis garsiau. Kalbame apie mūsų politinę kultūrą. O politinė kultūra Lietuvoje serga.

Tai sakau ne pirmą kartą - mano ankstesni įrašai to neleis paneigti. Todėl visiškai sutinku su tuo, ką Tadas Burgaila akcentuoja pokalbyje.

Pirmiausia - žiniasklaidos dėmesys. Ne tik tau pačiam, bet ir tavo šeimai, kuri dažnu atveju nėra vieši asmenys. Žurnalistika kartais nebeturi ribų, o jos pasekmės gali skaudinti. Kam to reikia profesionalams? Akademinės bendruomenės atstovams? Vadovams? Verslininkams?

Pažvelkime ir į kitą pusę. Kaip patenkinama didžioji dalis mūsų pagrindinių poreikių? Prisiminkime Maslow poreikių piramidę. Finansai leidžia patenkinti bazinius žmogaus ir jo šeimos poreikius. O kas toliau?

* Minimali pensija, minimali mėnesinė alga, vidutinė pensija ir vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius vienuolika metų išaugo daugiau nei keturis kartus.
* Tuo pačiu laikotarpiu LR Seimo nario atlyginimas padidėjo maždaug du kartus.
* Vidutinis aukštesnės grandies vadovas Vilniuje uždirba daugiau nei LR Seimo narys.

Tadas Burgaila savo vadovams ir specialistams moka 4 000-8 000 eurų atlyginimus. Neabejoju, kad ne vienas jų uždirba ir daugiau.

„Tai kodėl talentingas žmogus turėtų eiti į politiką? - klausia verslininkas, - tikriausiai, ne vienas aplinkinis tau pabels pirštu į smilkinį. Akimirksniu tapsi žmogumi nevykeliu."

Taip pat sutinku su mintimi, kad jauno žmogaus pritraukimas į politiką dažnai tėra imitacija. Visi sako, kad jaunų žmonių reikia, visi teigia jų laukiantys, tačiau kai ateina metas priimti į sprendimų priėmimo ratą, neretai padaroma viskas, kad ten nepatektum.

Tam atsiranda įvairiausių argumentų: kitoks požiūris, nepatogi nuomonė, nepotizmo kritika, korupcijos apraiškų pastebėjimas ir viešinimas, bei kitos.

Politika nėra švari. Tačiau dar mažiau žmonių stengiasi ją padaryti skaidresnę. O tie, kurie tai daro, dažniausiai tampa pačios sistemos ir joje veikiančių interesų aukomis.

Šiuo atveju džiaugiuosi savo patirtimi.
Džiaugiuosi, kad politinė partija, kuriai atstovauju, yra jauniausia partija LR Seime. Džiaugiuosi, kad jos lyderis mums skiria tiek dėmesio, kiek jo prašome. Džiaugiuosi, kad jis stengiasi dėl mūsų.

Tačiau kartu matau, patyriau ir vis dar patiriu, kaip senieji – pavadinkite juos patys: vilkais, bebrais, drambliais ar dar kaip nors - yra įsikibę į savo pozicijas ir nenori jų paleisti. Ir kalbu ne tik apie politikus. Aplink politiką yra susiformavusi didžiulė interesų grupių kasta.

Dar vienas paplitęs naratyvas - jei po kadencijos nebūsi perrinktas, darbo rinkoje tapsi nebereikalingas. Niekas nenorės su tavimi turėti reikalų. Tavęs bijos, nuvertins arba tiesiog neįvertins.

Deja, ši teorija turi ir praktinių pavyzdžių.

Vis dėlto mano požiūris kitoks.
Jeigu turi ketverių metų kadenciją, tai yra pakankamas laikas ne tik parodyti save ir savo vertybes, bet ir darbais įrodyti, kad gebi kurti, atstovauti, telkti žmones ir priimti sprendimus. Vietoje nuolatinio galvojimo, kas bus po ketverių metų, pirmiausia reikia išnaudoti tuos ketverius metus maksimaliai prasmingai.

Dar vienas svarbus klausimas - kokia yra klaidos kaina versle ir politikoje? Ar ji vienoda?

Versle klaidos yra natūrali augimo dalis. Be jų neatsiranda naujų produktų, paslaugų ir inovacijų. Politikoje už klaidą dažnai esi viešai linčiuojamas.

Versle mokymasis visą gyvenimą yra savaime suprantamas ir vertinamas. Žmogus, kuris nebenori tobulėti, ilgainiui tampa mažiau konkurencingas.

Politikoje, atrodo, turi ateiti jau viską mokėdamas. Negali mokytis, negali augti, negali pripažinti, kad kažko dar nežinai. Priešingu atveju iš karto sulauki priekaištų: „Ką tu čia darai?“ Juk socialinių tinklų komentatoriai ir televizijos studijų ekspertai, regis, viską žino geriau nei tie, kurie kasdien dirba su realiomis problemomis.

Tai kokie argumentai turėtų skatinti eiti į politiką? Altruizmas? Jau pasiekti visi profesiniai tikslai ir belieka dirbti dėl geresnės valstybės, jos piliečių ir savo vaikų ateities?

Būtent dėl šių priežasčių progresyvus žmogus, kuris auga kaip profesionalas, kyla karjeros laiptais, uždirba gerus pinigus, kuria verslą ir gyvena laisvą gyvenimą, dažniausiai nenori eiti į politiką.

Nes politika dažnai ne duoda, o atima.

Ji gali atimti džiaugsmą darbu, laisvalaikį, laiką su šeima, privatumą. Atsiranda melagienos, kurių paneigimas dažnai jau niekam nebeįdomus. Nors tiesa galiausiai paaiškėja, padaryta žala gali likti visam gyvenimui.

Džiaugiuosi Lietuva ir jos progresyviais žmonėmis - ne tik verslininkais, bet ir visais profesionalais, kurie kasdien kuria vertę savo darbu.

Tikiu, kad situacija keičiasi. Tačiau ji keičiasi per lėtai, todėl pokyčiai vis dar sunkiai pastebimi.

Kaip ir Tadas Burgaila, esu optimistas. Tikiu, kad politinė kultūra Lietuvoje gerės.

Tačiau tam prireiks laiko.

Ir, ko gero, nemažai laiko.

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/verslo-pozicija/burgaila-o-kodel-talentas-turetu-eiti-i-politika?video=1

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/verslo-pozicija/tadas-burgaila-didziausia-beda-talentai-neina-i-politika?video=1

Tokį klausimą kelia investuotojas, fondų valdytojas ir Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ akcininkas Tadas Burgaila.

29/07/2026

Šiandien minime devintąsias savo vestuvių metines. O kartu – jau daugiau nei trylika metų, pripildytų meilės, bendrų patirčių, iššūkių ir laimės.

Tai gražiausi mano gyvenimo metai. Esu be galo dėkingas už kiekvieną jų, o labiausiai – už tai, kad juos kuriame kartu. Didžiausia mūsų dovana ir laimė – nuostabi dukra, kasdien primenanti, kokia brangi yra mūsų šeima.

Jei ne žmonos palaikymas, šiuo keliu, kuriuo šiandien eina visa mūsų šeima, veikiausiai nežengtume. Šį kelią priimame kaip misiją ir mums patikėtą duotybę. Tikiu, kad šioje kelionėje mus lydi ir tegloboja Dievas.

Šiemet šią dieną minime kiek kitaip. Kartu turėjome tik rytą, todėl jį skyrėme sportui ir laikui dviese. Vėliau abiejų laukė suplanuoti darbai, o rūpinimąsi mūsų mažąja pasidalijome pakaitomis. Kartais gyvenimas diktuoja kitokį šventės scenarijų, tačiau svarbiausia, kad ir toliau juo einame kartu.

Myliu tave labiau nei vakar, bet jau šiandien žinau, kad rytoj mylėsiu dar labiau.

Su mūsų diena. ❤️

28/07/2026

Šiandien socialiniuose tinkluose vienas portalas uždavė tokį klausimą, susijusį su ankstesne Žygimanto Pavilionio ir Valiaus Ažuolo diskusija. Nuorodą į ją rasite žemiau. Su Žygimantu ir man pačiam jau yra tekę „padiskutuoti“.

Todėl šiandien paprastas klausimas jums – kas didesnis kosmonautas?

Kad nebūtų manipuliacijų, kaip mėgsta daryti kai kurie portalai, iš anksto pritaikydami norimam kandidatui „teisingą“ emociją 👍 ir taip nukreipdami balsavimą, siūlau balsuoti taip:

😀 Žygimantas Pavilionis – kosmonautas.
😲 Valius Ažuolas – kosmonautas.
😡 Aš – kosmonautas.
❤️ O tie, kurie neturi nuomonės, gali palikti širdelę.

Nuorada į laidą: https://youtu.be/p6kL4HVI4GY?is=dGdfdn0k3n34a943

Gražaus vakaro visiems!

26/07/2026

Ten kur pinigai smarvės neturi!

Kartu su dar 100 parlamentarų iš 16 Europos valstybių pasirašiau kreipimąsi į Danijos laivų remonto bendrovę Fayard, kurios laivų statykla įsikūrusi Munkebo mieste, Danijoje. Kreipimusi raginame nutraukti specializuotų Arc7 klasės SGD tanklaivių aptarnavimą. Tai nėra įprasti laivai - būtent jie užtikrina Rusijos Arkties suskystintųjų gamtinių dujų eksportą iš Yamal LNG ir kitų projektų, kurie kasmet generuoja milijardines pajamas Rusijos biudžetui. Apie šią iniciatyvą ir jos motyvus plačiai rašė tarptautinė žiniasklaida.

Būtent Danijoje atliekami šių laivų kapitalinio remonto ir techninės priežiūros darbai, leidžiantys jiems saugiai tęsti eksploataciją Arkties sąlygomis. Šiuo metu toks aptarnavimas dar nėra draudžiamas pagal galiojančias Europos Sąjungos sankcijas. Tačiau nuo 2027 m. įsigalios griežtesni ribojimai techninei pagalbai SGD tanklaiviams, todėl šiandien atliekami remonto darbai iš esmės leidžia šiems laivams išlikti eksploatuojamiems dar kelerius metus - jau po naujų ribojimų įsigaliojimo. Kitaip tariant, kalbame ne tik apie komercinę paslaugą, bet ir apie strateginį sprendimą, kuris gali turėti įtakos Rusijos gebėjimui ir toliau finansuoti savo karinę agresiją prieš Ukrainą.

Ypač svarbu tai, kad Europoje beveik nebeliko laivų statyklų, galinčių atlikti tokio sudėtingumo Arc7 tanklaivių techninę priežiūrą. Po to, kai Prancūzijos laivų statykla Damen Shiprepair Brest 2024 m. atsisakė šių darbų, Fayard faktiškai liko vienintele Europos Sąjungos laivų statykla, toliau reguliariai aptarnaujančia šį strategiškai svarbų laivyną. Todėl Danijoje priimami sprendimai šiandien turi reikšmę ne tik vienos įmonės veiklai, bet ir platesniam Europos saugumo kontekstui.

Mūsų kreipimasis nėra kaltinimas dėl teisės pažeidimo. Tai kvietimas prisiimti atsakomybę. Europa negali viena ranka remti Ukrainos, o kita - padėti išlaikyti infrastruktūrą, kuri leidžia Rusijai tęsti pajamas iš iškastinio kuro eksporto. Verslo sprendimai šiandien nebegali būti vertinami vien ekonominiais kriterijais - jie taip pat yra Europos saugumo, solidarumo ir vertybinės politikos dalis.

Todėl raginame Fayard viešai įsipareigoti nebepriimti Arc7 tanklaivių remontui ir techninei priežiūrai. Tai būtų aiškus signalas, kad Europos verslas neprisideda prie Rusijos karo ekonomikos palaikymo, net jei tokia veikla šiandien dar formaliai leidžiama.

Tarptautiniai straipsniai:
https://euobserver.com/228782/danish-shipyard-keeping-putins-e4bn-gas-tankers-afloat-angers-eu-politicians/
https://www.heraldscotland.com/news/26286223.mps-msps-call-shipyard-stop-servicing-russian-tankers/
https://armees.com/101-parlementaires-europeens-somment-un-chantier-danois-de-cesser-daider-moscou/

Tik trumpai priminsiu:
1. 5 daugiausiai rusiškų dujų importuojančios ES valstybės:
Prancūzija
Vengrija
Ispanija
Belgija
Graikija

2. Daugiausiai rusiškų trąšų importuojančių ES valstybių:
Belgija
Olandija
Lenkija

kaip manote, ar sankcijos veikia, ar tai tik dūmų uždanga?