09/08/2026
Sekmadienio skaitinys prieš naują savaitę!
Apie mūsų ekonomiką, krašto gynybą, jai skiriamus milijardus ir iš kur jie atsiranda.
Dažnai pastebiu, kad piliečiai nesupranta, kas yra BVP, kas yra valstybės biudžetas, kaip jis sudaromas ir ką iš tikrųjų reiškia 5,38 proc. BVP, skiriami krašto gynybai.
BVP (bendrasis vidaus produktas) – tai visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies teritorijoje per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus), bendra rinkos vertė.
2026 metais Lietuvos BVP planuojamas apie 105 mlrd. eurų.
Svarbu suprasti, kad BVP nėra valstybės biudžetas ir nėra pinigų suma, kuria valstybė gali laisvai disponuoti. Būtent iš šios ekonominės veiklos (viso BVP), taikant mokesčių sistemą, surenkamos valstybės biudžeto pajamos.
2026 metais valstybė planuoja surinkti apie 21,1 mlrd. eurų pajamų (apie 20 proc. BVP). Be to, planuojama pasiskolinti dar apie 6,4 mlrd. eurų (šias skolas ateityje reikės grąžinti su palūkanomis). Taigi bendras valstybės biudžetas (be savivaldybių biudžetų) sudarys apie 27,5 mlrd. eurų.
Svarbu paminėti, kad apie 23 proc. metinio valstybės biudžeto sudaro pasiskolintos lėšos. Ir tai – tik vienų metų skolinimasis. Prieš tai valstybė taip pat skolinosi, skolinsis ir ateityje.
Atsakykite sau į paprastą klausimą: ar jūs galėtumėte kasmet pasiskolinti ketvirtadalį savo metinių pajamų vien tam, kad padengtumėte einamąsias išlaidas? Ir taip elgtis kiekvienais metais? Anksčiau ar vėliau skolas reikės grąžinti.
Skaičiuojama, kad vien palūkanoms 2026 metais valstybė sumokės apie 800 mln. eurų, o iki 2028 metų ši suma gali išaugti iki 1,1 mlrd. eurų. Šie pinigai mokami ne iš BVP, o iš valstybės biudžeto, kurio pajamos neauga tokiu pačiu tempu kaip skolos aptarnavimo išlaidos.
2026 metais Lietuva iš viso planuoja pasiskolinti apie 10 mlrd. eurų (beveik 50 proc. metinio valstybės biudžeto). Iš jų apie 3,5 mlrd. eurų bus skirti ankstesnėms paskoloms grąžinti, o apie 6,5 mlrd. eurų papildys einamųjų metų valstybės biudžetą.
Kaip šiame kontekste atrodo krašto gynybos finansavimas ir ką reiškia 5,38 proc. BVP?
5,38 proc. BVP sudaro apie 4,79 mlrd. eurų.
Kaip jau minėjau, 2026 metų valstybės biudžetas sieks apie 27,5 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad krašto apsaugos išlaidos sudarys:
• apie 17,5 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų (įskaitant skolintas lėšas);
• apie 22,7 proc. valstybės surenkamų biudžeto pajamų.
Likusi – apie 22,71 mlrd. eurų – suma bus skiriama:
a) valstybės skolos aptarnavimui;
b) ankstesnių paskolų grąžinimui (šiais metais tai jau atlikta su 10 mlrd paskola);
c) visoms kitoms valstybės funkcijoms: socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, švietimui, bendrosioms valstybės paslaugoms, ekonomikai, aplinkos apsaugai, kultūrai, žemės ūkiui ir kitoms sritims.
Kitaip tariant, valstybės biudžetas paskirstomas tarp visų ministerijų ir kitų valstybės institucijų, o šios lėšos per viešąsias paslaugas, investicijas ir viešuosius pirkimus grįžta į šalies ekonomiką.
Kodėl dažniausiai kalbama apie procentus nuo BVP, nors valstybė nedisponuoja visu BVP?
Todėl, kad tarptautiniu mastu tai yra standartinis rodiklis, leidžiantis palyginti skirtingų šalių ekonominį pajėgumą. Tačiau visuomenei toks skaičius dažnai atrodo gerokai mažesnis nei tada, kai jis perskaičiuojamas į valstybės biudžeto dalį. Pavyzdžiui, 5,38 proc. BVP praktiškai reiškia apie penktadalį visų valstybės biudžeto išlaidų.
Jeigu valstybės skola ir toliau sparčiai didės, ilgainiui gali susiformuoti uždaras ciklas: didesnės skolos reiškia didesnes palūkanas, didesnės palūkanos – mažesnes galimybes finansuoti kitas sritis, o tai savo ruožtu didina poreikį skolintis.
Tokiu atveju valstybė būtų priversta (teoriškai jau yra priversta ir tų kalbų girdėsite vis daugiau):
a) mažinti išlaidas sritims, kurios tiesiogiai veikia gyventojų gyvenimo kokybę;
b) didinti mokesčius arba įvesti naujus, kad galėtų vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Kitame įraše parodysiu, kaip Lietuvos krašto gynybos biudžetas atrodo NATO valstybių kontekste ir kokią įtaką tam turime mes patys.
sekite naujienas.
