Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija

31/07/2026

1 EURAS – MAŽAS INDĖLIS, DIDELIS REZULTATAS

Jūsų 1 euras gali tapti paukščių stebėjimo bokšteliu, nauju lieptu, saugesniu pažintiniu taku ar patogesne aplinka lankytojams. 💚

Akcija MANO GERIAUSIA INVESTICIJA tęsiasi – Biržų regioninio parko projektui trūksta vos 800 eurų! Trokštame prie didžiausio Lietuvoje dirbtinio ežero įrengti paukščių stebėjimo bokštelį. Su jūsų pagalba greitai ne tik visi galėsime klausytis Širvėnoje gyvenančių paukščių, bet ir juos pamatyti. Iš viso bokšteliui reikia 6 500 Eur.

Ir kiti projektai artėja prie tikslo.

Įsigykite parko lankytojo bilietą, jis kainuoja tik 1️⃣ eurą. Kiekvienas jūsų euras nukeliaus šiems projektams:

💚 ANYKŠČIŲ RP IR MEDŽIŲ LAJŲ TAKAS – norime atnaujinti suoliukus ir stalus Šventosios pažintiniame take ir prie Karalienės liūno, priėjimą prie lynų tako. Reikia 17 000 Eur. Jau turime 13 068,96 Eur.

💚 ASVEJOS RP – norime įrengti valčių nuleidimo vietą prie Dubingių tilto. Dabar valtys ir laivai nuleidžiami Asvejos paplūdimyje, juo naudojasi ir gaisrininkai. Tai nesaugu. Reikia 12 000 Eur. Jau turime 5 412 Eur.

💚 BIRŽŲ RP – trokštame prie didžiausio Lietuvoje dirbtinio ežero įrengti paukščių stebėjimo bokštelį, kad galėtumėte ne tik klausytis Širvėnoje gyvenančių paukščių, bet ir juos pamatyti. Bokštelis kainuos 6 500 Eur. Jau turime 5708,78 Eur.

💚 GRAŽUTĖS RP – pernai atnaujinome vienintelę šalyje neįgaliems žmonėms pritaikytą Sabalunkų poilsiavietę, tačiau pritrūkome lėšų naujam lieptui, kuriuo žmogus, kuris juda su vežimėliu, galėtų pasigėrėti gražuoliu Luodžiu. Lieptas kainuotų apie 30 000 Eur. Turime 2 577,45 Eur.

💚 KAUNO MARIŲ RP – Žiegždrių pažintinis takas – geologijos muziejus po atviru dangumi. Čia galite pasigėrėti retais geologiniais dariniais – Kalniškių konglomeratu ir Žiegždrių atodanga. Prie jų veda mediniai laiptai ir takas. Jie įrengti seniai, jau nebesaugūs. Laikas atnaujinti ir stendų informacinius lakštus. Šiems darbams reikia 35 000 Eur. Turime 7 721,93 Eur.

💚 SIRVĖTOS RP – pas mus yra vienintelis Lietuvoje mitologinis takas, kuriame galite išvysti garsių menininkų sukurtas senųjų dievų skulptūras. Deja, informacinės lentelės, kurios pasakoja apie skulptūras, susidėvėjo – takui jau 12 metų. Norime vietoj jų įrengti naujas, bet ne paprastas, o tokias, kad ir nematantys žmonės galėtų perskaityti tekstą. Tam reikia 5 500 Eur. Jau turime 575,83 Eur

💚🩵🩷 Euras, kuris sukuria didžiausią vertę – akcija MANO GERIAUSIA INVESTICIJA

Remkite mūsų projektus ir keliauti po Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos regioninius parkus bus dar maloniau – visi pinigai, kuriuos gauname už jūsų įsigytus parkų lankytojo bilietus, keliauja numatytiems darbams.

❓ KAIP ĮSIGYTI LANKYTOJO BILIETĄ

Pasirinkite projektą, kurį norite remti ir įsigykite regioninio parko, kuris rengia projektą, lankytojo bilietą. Jį galite įsigyti keliais būdais:

1. Nuskenavę QR kodą. Visus kodus rasite adresu: https://astd.lrv.lt/.../apie-saugomas.../lankytojo-bilietas/ arba regioninių parkų interneto svetainėse, Facebook puslapiuose, lankytojų centruose ir prie populiariausių lankytinų objektų.
2. Kiekvieno parko lankytojų centro kasoje.
3. Bilietai.lt sistemoje – ieškokite konkretaus parko lankytojų bilieto arba spauskite šią nuorodą: https://www.bilietai.lt/.../valstybiniu-parku-lankytoju.../
4. SMS žinute numeriu 1860, įrašydami regioninio parko trumpinį. Visus parkų trumpinius rasite astd.lrv.lt puslapyje. Nuoroda – komentaruose ⏩️

Kaip visada, daugiau informacijos apie mūsų darbus astd.lrv.lt svetainėje. ➡️➡️

‼️ Laukiame jūsų Aukštaitijos saugomose teritorijose.

30/07/2026

Šai ką Kauno marių regioniame parke fiksavo kolegų įrengtos vaizdo kameros. 📍Ta pati vieta.

29/07/2026

Didžiųjų auksinukų 🦋🦋🐛 monitoringas – Biržų girios biosferos poligone.

Šie ryškiaspalviai drugiai gyvena šlapiose pievose, paupiuose ir drėgnose pamiškėse, o jų vikšrai minta aukštaūgėmis rūgštynėmis 🌱. Tokių buveinių mažta, nes nebeganomi gyvuliai, pievos ir pamiškės nebešienaujamos.

❗ Ekologai didžiuosius auksinukus nuo kitų rūšių auksinukų atskira pagal sparnus – jų apačia yra gelsvai rusva su baltai apvestais juodais taškais, užpakaliniai sparnai – pilkai melsvi. O viršus skiriasi – patinų sparnai yra auksiškai geltoni su tamsiais pakraščiais ir mažomis dėmelėmis, o patelių – oranžiškai raudoni su ryškiomis tamsiomis juostomis ir dėmėmis.

🦋Didieji auksinukai – Europos bendrijos svarbos drugiai. Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti prieš 26-erius metus.

Didžiausios grėsmės šiam drugiui kyla, nes keičiasi buveinės – užauga krūmais ir medžiais, sausėja.

17 683 ha ploto Biržų girios poligonas buvo įsteigtas 2004 metais.

📸Raimondos Vengrytės nuotraukos

28/07/2026

Vaistinis putoklis (Saponaria officinalis) gali pakeisti muilą ir net skalbimo miltelius. 🌸

Jį galima aptikti pievose, pamiškėse, pakelėse ir kitose saulėtose vietose.

Dabar – putoklio žydėjimo metas. Jis pasipuošęs gausybe šviesių, maloniai kvepiančių žiedų. Jie ne tik puošia aplinką, bet ir vilioja bites, drugius bei kitus apdulkintojus.

Vaistinį putoklį žmonės nuo seno naudojo praustis, skalbti. Visose augalo dalyse gausu saponinų – natūralių medžiagų, kurios vandenyje sudaro švelnias putas. Pavirus šaknis, lapus ar žiedus, galima pasigaminti natūralų skystą prausiklį ar plaukų priežiūros priemonę. Deda, dabar ši augalo savybė primiršta.❗

Šiandien, kai vis daugiau dėmesio skiriame natūralesniems pasirinkimams ir tvaresniam gyvenimo būdui, vaistinis putoklis vėl sulaukia dėmesio. Jis primena, kad gamta gali pasiūlyti ne tik grožį, bet ir netikėtų, nuo seno žinomų panaudojimo būdų.

Daugiau žinių apie augalus: astd.lrv.lt ➡️ rubrikoje "Botaniko užrašai"

Gražinos Balčiūnienės, Pexels nuotraukos

24/07/2026

Kai virš Šventosios pakimba sutemos, žirgai 🐴🐴 brenda į upę... Tai reginys, kurio neįmanoma perteikti pasakojant – jį reikia pamatyti. Kviečiame į 15-ąją Anykštėnų naktigonę, - šventę, kuri pelnė Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą.

Tai vienintelė Lietuvoje šventė, kurioje jau penkiolika metų gyvai atkuriama senoji žirgų maudynių tradicija.

Jūsų lauks:
🐎 žirgų teatro „Bingo“ pasirodymas;
🐴 pažintis su žirgais ir jų augintojais – žirgynai „Vilartas“, „Origonas“ ir „Mikadoras“;
⚒️ kalvio amato demonstravimas;
🌿 edukacijos, vainikų pynimas ir Anykščių krašto žolelių arbata (atsineškite savo puodelį!);
🎶 folkloro muzika, šokiai, laužai ir gyvos tradicijos atmosfera;
🧺 saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojų bei krašto meistrų mugė.

JEI TURĖSITE SAVO PUODELĮ ❗️❗️❗️, galėsite atsigaivinti Anykščių krašto žolelių arbata.

📍 Rugpjūčio 7 d., 18.00 val.
Žirgo takas, stovyklavietė „8 kilometras“, prie Šventosios upės, Anykščių regioninis parkas.

🎟️ Renginys nemokamas.
Jei dar nematėte, kaip sutemus į Šventąją brenda žirgai – šiemet tam pati geriausia proga.

Tapkite gyvos tradicijos dalimi. Susitikime jubiliejinėje Naktigonėje! 🐎🔥

Renginį remia: Anykščių rajono savivaldybė

23/07/2026

Vijukiniai moliuskai 🐌savo buveinėse yra išlikę nuo ledynmečio. Jei randame šių moliuskų, vadinasi, buveinė išliko beveik nepaliesta tūkstančius metų.

„Jei moliuskai išgyveno, vadinasi, ir kitoms rūšims šioje buveinėje 🌱gerai“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorė dr. Grita Skujienė.

Saugomų teritorijų ekologai šiemet atlieka vijukinių (Vertiginidae) šeimos sraigių monitoringą. Jis atliekamas tik kartą per penkerius metus dėl sąlygiškai stabilių buveinių.

ASTD teritorijoje – buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST) Saločio ežeras ir Adutiškio pelkė.

Sirvėtos regioniniame parke ekologai kaupė žinias apie vijukų gyvenseną: kaip rasti šių labai mažų sraigių buveines, kaip juos pastebėti ir atskirti nuo kitų rūšių moliukų, kaip suplanuoti monitoringą ir kaip pasirinkti vietas monitoringui?

Visų pirma reikia sutelkti dėmesį į Natura 2000 teritorijas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar teritorijos buvo dirbamos. Vis dėlto, jei būta ekstensyvios žemdirbystės, tuomet didesnė tikimybė rasti šių moliuskų. Būtina atsižvelgti ir į dirvožemio rūgštingumą, nes vijukiniams reikia kalcio. Tokias buveines nėra lengva surasti.

Svarbus reikalavimas ekologui – jis negali būti trumparegis – moliuskus sunku įžiūrėti, nes jie labai maži. O kartais įžiūrimi tik su mikroskopu.

Mokymus vedė dr. Grita Skujienė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertas Giedrius Vaivilavičius.

Vijukiniai – pilvakojų moliuskų šeimos atstovai, – vos 1–3 milimetrų dydžio sraigės. Lietuvoje į Raudonąją knygą įtraukos šios šeimos rūšys:

🟢Mažasis vijukas (Vertigo angustior) – gyvena pašlapusiose pievose su vešlia žoline augalija. Dažniausiai randamas kupstinės šluotsmilgės kupstuose.

🟢 Kemsyninis vijukas (Vertigo geyeri) – gyvena žemapelkėse, kurios susidaro tarpukalvių daubose, prie užpelkėjusių ežerų. Aptinkamas samanose ir ant augalų liekanų, kur labai drėgna.

🟢 Drūtasis vijukas (Vertigo moulinsiana) – gyvena užžėlusių ežerėlių liūnuose su aukštaisiais drėgmę mėgstančiais augalais, taip pat didelių ežerų nendrynuose ir viksvynuose.

Dr. G. Skujienė tvirtina, kad moliuskų rūšių Lietuvoje daugėja, – dėl žmogaus veiklos atsiranda invazinių, ir dėl žmogaus veiklos kai kurios rūšys nyksta. Minėtos vijukų rūšys – vienos iš jų, todėl saugomos.

Lietuvoje yra 180 rūšių moliuskų. Apie 80 jų gyvena sausumoje. Vijukai – vieni iš jų.

Stažuotę ekologams surengė APVA pagal projektą Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje.

📸 Joanos Verseckienės ir Aušrinės Šėmienės nuotraukos

22/07/2026

Arboristai kviečia aplankyti senuosius medžius, kurie šiemet varžosi dėl Lietuvos medžio vardo. 🌳 Net 4 jų yra Aukštaitjoje.

❤️ VASAROS KELIONĖS PO LIETUVĄ TĘSIASI – ❤️
🚗 aplankykite dėl Lietuvos medžio vardo besivaržančius įspūdingus medžius!

💛 💚 ❤️ Šiemet į finalą pateko 12 išskirtinių Lietuvos medžių, kurių kiekvienas slepia savitą istoriją, mena žmones, įvykius ir mūsų krašto praeitį. Tai -

🌳 Bernardo Brazdžionio ąžuolas;

🌳 Bokšto skvero liepa;

🌳 Gintarų piliakalnio (Vyšnių kalno) šimtametis ąžuolas;

🌳 Ilgižių trešnė;

🌳 Klykių ąžuolas;

🌳 Pavasarių kaštonas;

🌳 Radžiūnų I ąžuolas;

🌳 Staugaitynės ąžuolai;

🌳 Suosto ąžuolas;

🌳 Šilalės Nepriklausomybės ąžuolas;

🌳 Šimtametė Strielčių kriaušė;

🌳 Vyžuonų dvaro tuopa.

🚗 Keliaudami po Lietuvą šią vasarą įtraukite juos į savo maršrutą. Sustokite, pasigrožėkite, nufotografuokite ir pasidalykite įspūdžiais su draugais. Galbūt būtent gyvai pamatytas medis taps jūsų favoritu artėjančiame balsavime!

📍 Visų 2026 metų Lietuvos medžio rinkimų finalistų adresus (koordinates) ir aprašymus rasite svetainėje:
👉 www.arboristai.lt

💚 Kuo daugiau žmonių pažins šiuos medžius, tuo stipresnė bus mūsų pagarba gamtai, istorijai ir vietoms, kurios garsina Lietuvą.

💛 💚 ❤️ Savo lankymu pagerbkite jau esamus Lietuvos metų medžius - Basanavičynės kaštoną (2023 m.), Varniškių ąžuolą (2024 m.) ir Laukių ąžuolą (2025 m.) - 2026 metų Europos medį.

21/07/2026

Šienaujame piliakalnius ne dėl grožio.

Tai – viena iš gamtotvarkos priemonių. Piliakalniuose jų daug – kraštovaizdžio formavimas, šlaitų apsauga nuo erozijos bei medžių ir krūmų šalinimas. Šie darbai ne tik padeda atskleisti piliakalnių istorinę vertę bei išsaugoti autentišką kraštovaizdį, bet ir sudaryti palankias sąlygas retoms augalų rūšims. Atviros piliakalnių aikštelės ir sausi šlaitai dažnai tampa vertingomis retų augalų buveinėmis.

O tikrasis piliakalnių grožis atsiskleidžia tuomet, kai jie matyti iš tolo, jų šlaitų neužgožia menkaverčiai medžiai ir krūmai, o vaizdo neuždengia aukšta žolė, tvarkingi šlaitai, išvalyti grioviai ir atvertos panoramos atskleidžia jų didybę.
Smagu ir lankytojams - reguliariai šienaujamus ir prižiūrimus piliakalnius lengvai pasiekti, jie saugūs lankyti.

Algio Pažūsio nuotraukose Mielėnų ir Velikuškių I piliakalniai Sartų regioniniame parke

20/07/2026

🫐 Saldžios uogos – kartus pėdsakas gamtai. VARPINĖS MEDLIEVOS melsvos uogos vasarą miškuose traukia akį.

Nors uogos gardžios, medlieva – ne mūsų krašto augalas. Tai - invazinė rūšis, sparčia plinta miškuose ir keičia natūralias buveines.

Šiuo metu krūmai gausiai dera – uogos noksta liepos–rugpjūčio mėnesiais, jas lesa paukščiai, kurie išplatina sėklas. Be to, varpinė medlieva sparčiai dauginasi ir šakninėmis atžalomis, todėl greitai sudaro tankius, sunkiai įveikiamus sąžalynus.

Kaip ją atpažinti?

🌿 Lapai kiaušiniški, melsvai žali, dantytu pakraščiu ir beveik apskrita viršūne.
🌸 Gegužę žydi baltai, žiedai susitelkę tankiose kekėse.
🫐 Vasaros viduryje sunokina rausvas, vėliau melsvai juodas, šermukšnio dydžio uogas su viršūnėje išliekančiais taurėlapiais.

Nors uogos vilioja, gamtai šis augalas daro didelę žalą. Tankūs varpinės medlievos krūmynai užgožia vietinius augalus, keičia dirvožemio savybes ir sumažina šviesos kiekį miško paklotėje. Dėl to nyksta šviesamėgės rūšys, o pušynuose ima plisti šioms buveinėms nebūdingi augalai. Po miško kirtimų varpinė medlieva lengvai atželia ir trukdo natūraliai augti vietiniams medžiams.

📍 Mūsų direkcijos teritorijoje, - šiaurės rytuose varpinės medlievos jau dažnos ir gausios, todėl jų plitimas kelia vis didesnį pavojų saugomoms buveinėms.

⚠️ Kodėl svarbu jas naikinti?

Saugomose gamtinėse teritorijose invazinių rūšių kontrolė yra būtina siekiant išsaugoti vietinę biologinę įvairovę. Kadangi varpinė medlieva labai gyvybinga, efektyviausia pirmiausia augalą nudžiovinti taikant chemines priemones (veikliąją medžiagą suleidžiant į stiebe išgręžtas angas), o tik visiškai nudžiūvusius stiebus pašalinti. Toks metodas padeda išvengti gausaus atžėlimo iš šaknų.

🌲 Kiekviena invazinė rūšis, kurią pavyksta suvaldyti, reiškia daugiau vietos mūsų natūraliems miškams, pievoms ir juose gyvenančioms rūšims.

Visus invazinius organizmus galite rasti Invazinių rūšių svetainėje https://biip.lt/

Anykščių regioninio parko grupės specialistų nuotrauka