Biržai seniau

Biržai seniau Biržų miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų... Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. iki 1804 metų. XVI a.

Biržų apylinkėse buvo gyventa sėlių genčių. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. balandžio 14 d., kai Ldk Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikaičiui dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta 1500 m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti 1520 m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš

Rygos į Vilnių. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove. 1549 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija Biržams patvirtino kunigaikštystės statusą. Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 1586–1589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis – Radvilų rezidencija (inicijavo K. Radvila-Perkūnas). 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais – rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo 1597 m. veikė pradžios mokykla, kuri XVIII a. išaugo į gimnaziją. Kristupas Radvila Jaunasis (1585–1640) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.

1589 m. gegužės 1 d. Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. XVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas, sugriauta Biržų pilis. 1661–1662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. 1663 m. miestas turėjo tik 14, o 1682 m. jau 182 kiemus. 1686 m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, 1636 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1687 m. prie jos įsteigta pradžios mokykla. 1701 m. Biržų pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta (švedai 1704 m. susprogdino), o 1704 m. miestas sudegintas Šiaurės karo metu. 1731 m. miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1792 m. jam suteikta renovacinė privilegija, bet 1794 m. ir ji panaikinta.

07/04/2026

𝐀𝐫 𝐁𝐢𝐫ž𝐚𝐢 𝐠𝐚𝐥ė𝐭𝐮 𝐫𝐞𝐢𝐤š𝐭𝐢 „𝐦𝐞𝐝ž𝐢𝐨𝐤𝐥ė𝐬/𝐩𝐞𝐫𝐬𝐞𝐤𝐢𝐨𝐣𝐢𝐦𝐨 𝐥𝐚𝐮𝐤ą“?! 🤔
Laisvalaikiu domiuosi Biržų istorija, ir man visada nedavė ramybės tai, kad šio miesto vardo kilmė iki šiol nėra aiškiai nustatyta.
Manoma, kad Biržų vardas pirmą kartą paminėtas 1416 m. rugpjūčio 23 d. kaip „Birsenfeld“ Vokiečių ordino Livonijos magistro laiške, kuriame aprašoma Nogailių apygarda. Įprastai „Birsen“ buvo siejama su daiktavardžiu, galimai susijusiu su beržais!?
Tačiau man kilo kita įdomi versija: vokiečių kalboje „birsen“ yra siejama su senosiomis formomis „pirschen“, „birschen“, viduriniojoje vokiečių aukštaičių kalboje „birsen“, „pirsen“, kurios reiškia tylų medžioklės būdą – sėlinimą prie žvėries. Manoma, kad šie žodžiai galėjo kilti iš senosios prancūzų kalbos „berser“, reiškiančio medžioti lanku ir strėlėmis.
O žodis „birze“ Šveicarijoje irgi reiškia „medžioti“!
Tokiu atveju „Birsenfeld“ galėtų būti verčiama kaip „medžioklės/persekiojimo laukas“!
Todėl kyla intriguojanti hipotezė – galbūt Biržų pavadinimas iš tiesų susijęs ne su beržais, o su senaisiais medžioklės būdais?
Aiškaus atsakymo kol kas nėra, tačiau tokia interpretacija leidžia pažvelgti į Biržų vardo kilmę nauju kampu. Įdomu būtų išgirsti istorikų ir kalbininkų nuomonę – kaip jūs vertinate šią versiją?


𝐀𝐫 𝐁𝐢𝐫ž𝐚𝐢 𝐠𝐚𝐥ė𝐭𝐮 𝐫𝐞𝐢𝐤š𝐭𝐢 „𝐦𝐞𝐝ž𝐢𝐨𝐤𝐥ė𝐬/𝐩𝐞𝐫𝐬𝐞𝐤𝐢𝐨𝐣𝐢𝐦𝐨 𝐥𝐚𝐮𝐤ą“? PERSKAITYK! 🤔Laisvalaikiu domiuosi Biržų istorija, ir man visa...
06/04/2026

𝐀𝐫 𝐁𝐢𝐫ž𝐚𝐢 𝐠𝐚𝐥ė𝐭𝐮 𝐫𝐞𝐢𝐤š𝐭𝐢 „𝐦𝐞𝐝ž𝐢𝐨𝐤𝐥ė𝐬/𝐩𝐞𝐫𝐬𝐞𝐤𝐢𝐨𝐣𝐢𝐦𝐨 𝐥𝐚𝐮𝐤ą“? PERSKAITYK! 🤔

Laisvalaikiu domiuosi Biržų istorija, ir man visada nedavė ramybės tai, kad šio miesto vardo kilmė iki šiol nėra aiškiai nustatyta.

Manoma, kad Biržų vardas pirmą kartą paminėtas 1416 m. rugpjūčio 23 d. kaip „Birsenfeld“ Vokiečių ordino Livonijos magistro laiške, kuriame aprašoma Nogailių apygarda. Įprastai „Birsen“ buvo siejama su daiktavardžiu, galimai susijusiu su beržais!?

Tačiau man kilo kita įdomi versija: vokiečių kalboje „birsen“ yra siejama su senosiomis formomis „pirschen“, „birschen“, viduriniojoje vokiečių aukštaičių kalboje „birsen“, „pirsen“, kurios reiškia tylų medžioklės būdą – sėlinimą prie žvėries. Manoma, kad šie žodžiai galėjo kilti iš senosios prancūzų kalbos „berser“, reiškiančio medžioti lanku ir strėlėmis.
Įdomu ir tai, kad žodis „birze“ Šveicarijoje taip pat reiškia „medžioti“.

Tokiu atveju „Birsenfeld“ galėtų būti verčiama kaip „medžioklės/persekiojimo laukas“!

Todėl kyla intriguojanti hipotezė – galbūt Biržų pavadinimas iš tiesų susijęs ne su beržais, o su senaisiais medžioklės būdais?

Aiškaus atsakymo kol kas nėra, tačiau tokia interpretacija leidžia pažvelgti į Biržų vardo kilmę nauju kampu. Įdomu būtų išgirsti istorikų ir kalbininkų nuomonę – kaip jūs vertinate šią versiją?

Taip pat prisegu keletą nuorodų, skirtų pasiskaitymui (vok.):
https://www.duden.de/rechtschreibung/pirschen
https://parey-jagdausbildung.de/jagdbegriffe/



05/04/2026
04/04/2026

Address

Birzai
41001

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Biržai seniau posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Share