14/07/2026
🌳 Miestuose medžių daugėja, tačiau pavėsio – mažėja.
Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse medžių daugėja, tačiau jie tampa vis jaunesni, o brandžių, stambių, plačią lają turinčių medžių – mažėja. Tokią tendenciją atskleidžia Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenys.
Nuo 2012 metų NMI, siekdama tiksliau apskaityti šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą, reguliariai stebi ne tik miško žemėje, bet ir užstatytose teritorijose augančius medžius.
Bendras medžių tūris urbanizuotose zonose per dešimtmetį padidėjo – nuo 20,2 iki 22,6 m³ viename hektare. Tai rodo, kad aktyviai sodinami nauji medžiai – liepos, klevai, gluosniai, tuopos, kaštonai, maumedžiai, pušys, eglės ir kitos rūšys. Ypač išsiskiria ąžuolai – jų dalis miesto želdiniuose sudaro 14 proc., kai miškuose – vos 3 proc.
Bet vertinanti visas rūšis, miestų žaliuosiuose plotuose, priešingai nei miškuose, ženkliai sumenko brandžių, stambių medžių kiekis.
📊 Šiuo metu vidutinis miesto medžių amžius – 32 m. (miško medžių – 54 m.)
🌳Brandžių medžių, stambesnių nei 40 cm skersmens, miestuose sumažėjo 4 proc. (miškuose padaugėjo 20 proc.)
🌳🌳 Ypač stambių medžių, daugiau kaip 60 cm skersmens, miestuose sumažėjo 8 proc. (miškuose padaugėjo 41 proc.)
Pasak Valstybinės miškų tarnybos NMI skyriaus vedėjo Gintaro Kulboko, būtent seni, dideli, brandūs, plačią lają turintys medžiai yra itin svarbūs miesto mikroklimatui, žmonių gyvenamosios aplinkos kokybei, gamtos bioįvairovei. Jie suteikia daugiausia pavėsio, mažina karščio salų efektą, sugeria daugiau anglies dioksido, filtruoja oro teršalus ir sudaro buveines daugybei gyvūnų bei kitų organizmų.
💚 Todėl planuojant miestų želdynus svarbu ne tik sodinti naujus medžius, bet ir išsaugoti brandžius, vertingus želdinius.
Plačiau – nuorodoje komentaruose.
