Vytauto Didžiojo karo muziejus

Vytauto Didžiojo karo muziejus Adresas: K. Donelaičio g. 64, LT-44248, Kaunas. Tel.: +370 37 32 07 65
www.vdkaromuziejus.lt Tai vieta iš kurios parsinešite truputį dinamiškos istorijos!

Vytauto Didžiojo Karo muziejus - vieta, kurią verta aplankyti kiekvienam kauniečiui ir miesto svečiui. Nuolat atnaujinamos ekspozicijos ir parodos leis susipažinti su Lietuvos ir pasaulio karyba nuo seniausių laikų, užfiksuojant svarbiausius istorijos įvykius. Vytautas the Great War Museum located in Kaunas (Lithuania) is a place worth visiting for not only citizens of Kaunas but also city guests.

Constantly renewed expositions and exhibitions introduces visitor to military of Lithuania and the world, highlighting the main historical events. It‘s the place from where you will bring back a piece of dynamic history!

Rugpjūčio mėnesio TOP vertybė - kario pincetas. Dažniausiai galvodami apie geležies amžiaus karį, mes pirmiausia įsivaiz...
17/08/2026

Rugpjūčio mėnesio TOP vertybė - kario pincetas.

Dažniausiai galvodami apie geležies amžiaus karį, mes pirmiausia įsivaizduojame jo ekipuotę – ginklus, skydą ir šarvus. Tačiau karius tiek gyvenime, tiek po mirties lydėdavo ne tik ginkluotė, bet ir įvairūs asmeniniai daiktai. Karių kapuose dažnai aptinkami papuošalai, įvairios aprangos detalės ir asmens priežiūros reikmenys primena, kad kario statusą kūrė ne vien gebėjimas kautis.

Šio mėnesio TOP vertybė – Dauglaukio kapinyne (Tauragės r.) aptiktas pincetas. Jis rastas vyro kape kartu su kariui būdingomis įkapėmis: skydu, kirviu, ietimi ir peiliu. Šio mirusiojo aprangą taip pat puošė smeigtukas, žiedas ir antkaklė. Palaidotas vyras gyveno maždaug 220–260 m. ir priklausė Nemuno žemupio kultūros bendruomenei, romėniškuoju laikotarpiu (I–IV a.) klestėjusiai dabartinės Vakarų Lietuvos pietinėje dalyje.

Pincetas – tai gana paprastas daiktas. Jis pagamintas perlenkus metalo juostelę, kurios galai suspaudžiami pirštais. Tokia jo konstrukcija, pagrindinė paskirtis ir net forma beveik nepasikeitė iki šių dienų. Metalinių pincetų Europos kapuose aptinkama nuo vėlyvojo bronzos amžiaus, tačiau panašūs įrankiai anksčiau galėjo būti gaminami ir iš medžio, kaulo ar rago.

Tiksli Dauglaukio pinceto paskirtis nėra žinoma. Tokie dirbiniai archeologijoje paprastai priskiriami asmens priežiūros reikmenims. Jais galėjo būti šalinami veido ar kiti kūno plaukai, tačiau jie tiko ir rakštims ištraukti bei kitoms smulkioms praktinėms ar galbūt medicininėms procedūroms atlikti.
Visgi net ir toks nedidelis daiktas gali papasakoti mums apie karį ir jo identitetą.

Archeologai, rekonstruodami kario tapatybę, dažnai kliaujasi ne tik ginklais. Ji dažnai būdavo išreiškiama ir per aprangą, aksesuarus, žirgą, raitelio ekipuotę bei asmeninės priežiūros daiktus. Prižiūrėtas kūnas, šukuosena ar veido plaukai galėjo būti sąmoningai kuriamo įvaizdžio dalis, padėjusi parodyti ir žmogaus padėtį bendruomenėje. Taip pat ir šis Dauglaukio radinys, kartu su visu kapo įkapių rinkiniu, liudija šio palaidoto kario vaidmenį ir atskleidžia jo rečiau aptariamą tapatybės pusę – rūpinimąsi savo kūnu ir išvaizda.

Šis nedidelis dirbinys sukuria netikėtą ryšį tarp mūsų ir praeities žmogaus, gyvenusio maždaug prieš 1800 metų. Kaip ir mums, kasdienybėje jam galėjo prireikti tokio pat paprasto įrankio nepageidaujamam plaukui pašalinti, giliai įstrigusiai rakščiai ištraukti ar stipriai įsisiurbusiai erkei atsikratyti. Pasirodo, kad daiktas, kuriuo šiandien naudojamės beveik nesusimąstydami, savo vietą kasdienybėje turėjo jau daug seniau, nei galėtume pagalvoti.

KĄ ĮDOMAUS PAMATYTI KĄ MUZIEJUJE? GAL „SALAKO GYNIMĄ“?1919 m. rugpjūčio vidurys Lietuvos Kariuomenei buvo itin darbingas...
16/08/2026

KĄ ĮDOMAUS PAMATYTI KĄ MUZIEJUJE? GAL „SALAKO GYNIMĄ“?

1919 m. rugpjūčio vidurys Lietuvos Kariuomenei buvo itin darbingas. Mūsiškiai vasarą sėkmingai žnyplėmis iš pietų (Salako-Turmanto kryptimi) ir šiaurės (Dusetų-Suvieko kryptimi) link Dauguvos stūmė bolševikus.

Paskutinis raudonųjų okupantų išmušimo iš Lietuvos akcentas buvo Zarasų operacija. Jos metu per paskutinę rugpjūčio savaitę priešai galutinai buvo išstumti lauk.

Tos vasaros įvykius perteikė Anatolijus Jočinas ir Vytautas Mackevičius. Jų paveikslas „Salako gynimas 1919 m. liepos 14 d.“ yra ir detalus, ir didelis - 198 x 694 cm. Reikia paminėti, kad paveikslas tapytas praėjus dvidešimčiai metų po įvykių – 1939 m.

Tam reikalui autoriai vyko į Salaką, fotografavo mūšio vietą, taip sakant, skautino lokaciją. Muziejaus rinkiniuose yra išlikusi stiklo negatyvo plokštelė, kurioje vieta sutampa su mūšio vieta paveiksle.
Ką mes matome paveiksle?

Dešinėje pusėje matome įsitvirtinusius Lietuvos Kariuomenės karius.

Viduryje matome Lietuvoje akmeninę bažnyčią - 72 m. aukščiausią Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Nors atrodo, lyg iš viduramžių, statyta 1906-1911 m.

Kairėje matome ugnimi vaišinamus ir šienaujamus raudonarmiečius.

O kas g čia vyko? Tai nebuvo pirmas bolševikų bandymas išmušti lietuvius iš pozicijų.

Liepos 14 d. bolševikai, remiami artilerijos, pradėjo nepaprastai atkaklų Salako puolimą. Visgi ir šį kartą bolševikai pasipriešinimo neįveikė ir pakrikę pasitraukė atgal į mišką. Tokius atkaklius puolimus priešas kartojo dar kelis kartus, bet nesėkmingai. Paskutinį 6-tą kartą bolševikai puolė apie 19 val., tikėdamiesi, jog mūsiškiai, išvarginti lietaus ir puolimų, nebeatsilaikys. Tačiau mūsiškiams pradėjus smarkiai šaudyti bolševikai visiškai pakriko, išsibėgiojo ir daugiau nebepuolė.

Nepriklausomybės kovų ekspozicijoje pamatysite ne tik paveikslą, bet ir originalius ginklus, uniformas, ekipuotę, apdovanojimus.

DĖMESIO! Šį pirmadienį (rugpjūčio 17 d.) Vytauto Didžiojo karo muziejus lankytojų nepriims, tačiau kviečia visus 13.00 v...
14/08/2026

DĖMESIO!

Šį pirmadienį (rugpjūčio 17 d.) Vytauto Didžiojo karo muziejus lankytojų nepriims, tačiau kviečia visus 13.00 val. užsukti į muziejaus sodelį ir tapti istorinės akimirkos liudininkais.

Čia vyks Inžinerijos pulko steigimo ceremonija.

Pulko steigimas ir inžinerijos vienetų stiprinimas bei plėtra yra reikšmingas įvykis Lietuvos kariuomenei, nes karo inžinieriai užtikrina sklandų draugiškų pajėgų judėjimą, įrengia kliūtis ir stabdo priešą bei daro viską, kad apsaugotų savo ginklo brolius.

Kas jūsų laukia?

🟢iškilminga karo inžinierių rikiuotė
🟢žemę virpinančios istorinio pabūklo salvės
🟢išminavimo robotai ir pažangiausi dronai, kuriuos galėsite pamatyti iš arti
🟢daug garbingų svečių ir pasitempusių bei šventiškai nusiteikusių karių
🟢pasivaikščiojimas istorinėje vietoje tarp paminkluose įamžintų Lietuvos valstybės kūrėjų

Ateikite patys, atsiveskite draugus ir pradėkite savaitę stebėdami kaip gimsta naujas Lietuvos kariuomenės ir karo inžinerijos istorijos puslapis!

Lietuvos kariuomenė
Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas
Sausumos pajėgos
Lietuvos Karinės oro pajėgos / LTU Air Force
Brigada „Žemaitija“
Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“ pasakoja apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę (152...
13/08/2026

Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Dominium Maris Baltici“ pasakoja apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę (1526-1583) ir tūkstantį metų lietuvių ir švedų santykių. Vikingai, dinastinė santuoka, karai, Hanzos sąjunga, Vazų ir Jogailaičių dinastijos, jūrinė prekyba, bendri archeologiniai tyrimai, švedų karinė parama atkurtai Lietuvos Kariuomenei, bendra narystė NATO.

Lankytojai jau apžiūrinėja, labai mielai fotografuoja puikius Eglės Kukytės sukurtus istorinius kostiumus ir Artūro Rakausko moderniai nutapytą Kotrynos Jogailaitės portretą.

Parodoje eksponuojama ir daugiau įdomybių: XVII a. ginklai ir šarvai, garsiosios Apuolės radiniai, itin detalūs laivų modeliai, Lietuvos Kariuomenėje naudota švediška ginkluotė ir netgi pati tikriausia geležies rūda. Kaip ji padeda paaiškinti Švedijos ir Lietuvos santykius? Kokias kitas istorijas pasakoja paroda? Apsilankykite ir pamatykite.

🟢Kviečiame į ekskursiją su parodos kuratoriumi.

🟢Rugpjūčio 26 d., 16.00 val.

🟢Jums tereikia ateiti į Vytauto Didžiojo karo muziejų, nusipirkti bilietą ir leistis pažinti istorijos.

Vasaros trečiadieniais muziejaus dirba iki 19 valandos ir jūs gausite tris viename: ekskursiją po parodą, po jos vyksiantį nemokamą knygos „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“ pristatymą ir galimybę pakilti į muziejaus kariljono bokšto viršūnę.

Dėkojame puikiesiems parodos partneriams: Kauno miesto muziejus, Kretingos muziejus, Oro gynybos batalionas / AF Air defense battalion, Trakų istorijos muziejus (Trakai history museum), VšĮ „Viduramžių pasiuntiniai“.

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2027 m. sausio 6 d.



KVIEČIAME PASIŽYMĖTI IR NEPRALEISTI: Ekskursija su parodos „Dominium Maris Baltici“ kuratoriumi

Lietuvos istorijos instituto istorikų dr. Tomo Balkelio ir dr. Andrea Griffante knygoje „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio...
12/08/2026

Lietuvos istorijos instituto istorikų dr. Tomo Balkelio ir dr. Andrea Griffante knygoje „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“ pristatoma Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlių istorija nuo priverstinio pasitraukimo iki grįžimo namo.

Karo metais daugiau nei pusė milijono įvairių tautybių ir socialinių sluoksnių gyventojų iš Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų buvo priversti trauktis į Rusijos gilumą. Jų egzodas truko beveik dešimtmetį – nuo 1914 iki 1922 metų, kai baigėsi oficiali pabėgėlių repatriacija iš Sovietų Rusijos. Šią priverstinę Lietuvos gyventojų migraciją, nors ir įtraukusią kone kas ketvirtą krašto gyventoją, šiandien visuomenė primiršo, nes ją užgožė vėlesni, ne mažiau skausmingi istoriniai įvykiai.

Knygoje aptariama ne vien lietuvių, bet ir kitų Lietuvos tautų pabėgėlių patirtis. Ypatingas dėmesys skiriamas paprastiems žmonėms – kaip jie traukėsi, kaip gyveno vokiečių okupuotame krašte ir Rusijos gilumoje, kaip grįžo į jau nepriklausomą Lietuvą. Nagrinėjama, kaip karas ir revoliucija veikė pabėgėlių tapatybes. Aiškinamasi, kaip atsidūrus tarp svetimtaučių ir kito tikėjimo žmonių kito jų bendruomeniškumas, kaip karas keitė supratimą, kas yra „imperija“ ir „tėvynė“, kaip grįžusiuosius priėmė nepriklausoma Lietuva.

„Nojaus arka“ – iki šiol išsamiausia studija apie Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlius. Skaitytojui atveriama skausminga, bet plati ir spalvinga vieno Lietuvos istorijos dešimtmečio panorama.

Knygos pristatymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks 2026 m. rugpjūčio 26 d., 17.00 val.

Renginyje dalyvaus abu autoriai, pristatymą moderuos Vytauto Didžiojo Universiteto istorikai dr. Egidijus Balandis ir dr. Tomasz Blaszczak.

Renginys nemokamas, kviečiame dalyvauti.

VISOS RENGINIO NAUJIENOS: Knygos „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai“ pristatymas

Prieš 125 metus, 1901 m. rugpjūčio 11 d., Janukiškių kaime (dab. Šakių r.), gimė vienas ryškiausių to meto Lietuvos karo...
11/08/2026

Prieš 125 metus, 1901 m. rugpjūčio 11 d., Janukiškių kaime (dab. Šakių r.), gimė vienas ryškiausių to meto Lietuvos karo lakūnų – Jonas Liorentas.

Jaunuolio karinė tarnyba prasidėjo ne už ne skrodžiant padanges, o ant žemės.

Jaunai Lietuvos Respublikai ginantis nuo privisusių priešų, aštuoniolikos dar neturintis Jonas užsirašė į Lietuvos kariuomenės savanorius. Tarnaudamas Antrajame pėstininkų pulke ir Atskirajame Ukmergės batalione, Daugpilio kryptimi padėjo mušti bolševikus. Kovėsi prie Salako, Turmanto ir Kalkūnų. Jaunuolio kova už Lietuvą buvo įvertinta Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu.

1920 m. Liorentas baigė Karo mokyklą ir tapo karininku.
Jaunas leitenantas po pėstininkų pulkus rotavosi iki 1926 m. rugsėjo. Tuomet buvo paskirtas į Karo aviacijos Mokomąją eskadrilę.

Nauja tarnyba reikalavo ir papildomo mokslo, todėl kitais metais Liorentas baigė Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto kursų Aviacijos skyrių. Tai nebuvo vieninteliai aviatoriaus mokslai. Vėliau mokėsi aukštojo pilotažo, tobulinosi Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. 1937 m. netgi baigė aklojo pilotavimo kursą.

Ryškūs Liorento tarnyboje buvo 1934-ieji.

Tais metais jis buvo perkeltas į Zoknius ir paskirtas 3-iosios eskadrilės vadu, o rudenį tapo Šiaulių įgulos viršininku. Birželio 25–liepos 19 d. kpt. Liorentas su kitais šauniais Lietuvos vyrais leidosi į garsųjį ANBO-IV skrydį aplink Europą.

Trys Antano Gustaičio sukonstruoti lėktuvai apskrido 16 Europos miestų, tarp jų – 12 valstybių sostinių, o visa kelionė nusidriekė apie 10 000 kilometrų. Vieną iš trijų ANBO-IV pilotavo pats Liorentas, o kartu su juo skrido žvalgas Romualdas Marcinkus.

Tais pačiais metais karininko nuopelnai įvertinti prestižiniu „Plieno sparnų“ garbės ženklu.

Vėliau Liorentas vadovavo III bombonešių grupei.

1938 m. paaukštintas į pulkininkus leitenantus. Per visą tarnybą aviacijoje Liorentas atliko 2585 skrydžius ir ore praleido 1342 val. 19 min.

Sovietams okupavus Lietuvą, Liorentas iš pradžių buvo paskirtas Karo aviacijos komendantu, bet tą patį rudenį iš kariuomenės atleistas, paliekant dirbti Karo aviacijos likvidavimo darbus.

Vėlesniais metais jis įsitraukė į rezistenciją. Priklausė Lietuvos laisvės armijai, buvo jos Kauno apygardos vadas, 1944 m. tarnavo Vietinėje rinktinėje, o vėliau – Tėvynės apsaugos rinktinėje. 1944 m. pateko į vokiečių statybos batalioną, su kuriuo pasitraukė į Vokietiją, o iš ten pabėgo į Šveicariją. 1953 m. persikėlė į JAV ir apsigyveno Floridoje. Mirė Čikagoje 1991 m.

Sovietinei okupacijai priešinosi ir Jono sūnus Algirdas Liorentas (1936–1956), sušaudytas Mordovijos lageryje. Sovietų okupuotoje Lietuvoje jis įsitraukė į antisovietinį pogrindį, vadovavo Kaune veikusios jaunimo organizacijos „Geležinis Vilkas“. 1955 m. Algirdas dalyvavo iškeliant Trispalvę ant Kauno jėzuitų bažnyčios bokšto. Po metų buvo suimtas, nuteistas dešimčiai metų lagerio ir išvežtas į Mordoviją. 1956 m. rugsėjį, mėgindamas iš lagerio pabėgti, buvo nušautas.

Liorentų šeimoje ne tik Joną traukė padangės. Jono sesuo Antanina Liorentaitė (1906-2003) buvo pirmoji moteris lakūnė ir parašiutininkė Lietuvoje. Nuo dvidešimt penkerių skraidė savarankiškai, pilotavo ANBO II, buvo įtraukta į ypač aukštos kvalifikacijos lakūnų eskadrilę, tinkamą skraidyti karo meto sąlygomis.

Viena paskutinių mirštančios Sovietų Sąjungos konvulsijų buvo 1991 m. rugpjūtį Maskvoje surengtas komunistų pučas. Tanka...
10/08/2026

Viena paskutinių mirštančios Sovietų Sąjungos konvulsijų buvo 1991 m. rugpjūtį Maskvoje surengtas komunistų pučas. Tankai sostinės gatvėse, nerimas ir nežinia dėl ateities tebėra daugelio atmintyje. Pučui žlugus, Lietuva galėjo lengviau atsikvėpti ir tvirčiau patikėti, kad nepriklausomybę pavyks išsaugoti. Žlugęs perversmas paspartino ir Ukrainos kelią į laisvę.

Prieš 35 metus, 1991 m. rugpjūčio 24 d., grupė deputatų į Aukščiausiosios Rados posėdžių salę įnešė istorinę mėlyną ir geltoną Ukrainos vėliavą. Tą pačią dieną Ukraina paskelbė nepriklausomybę, o rugsėjo 4-ąją mėlyna ir geltona vėliava pirmą kartą suplevėsavo virš Rados pastato. Istorinė vėliava iki šiol saugoma Ukrainos parlamente.

Dvi Ukrainai šventos datos eina viena po kitos: rugpjūčio 23-iąją minima Valstybinės vėliavos diena, o rugpjūčio 24-ąją – Nepriklausomybės diena. 1991 m. gruodžio 4 d. Lietuva pripažino Ukrainos nepriklausomybę, o gruodžio 12 d. abi valstybės užmezgė diplomatinius santykius. Triguba trisdešimt penkerių metų sukaktis.

Svarbias sukaktis kviečiame paminėti ir Kaune: prie Ukrainos Tautos Respublikos Armijos vadui plk. Evhenui Konovalecui (1891-1938) atminti skirtos memorialinės lentos (Laisvės al. 34); Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Ukrainos Nepriklausomybės dienai skirtas renginys „Su Nepriklausomybės diena, Ukraina! / З Днем Незалежності, Україно!” vyks 2026 m. rugpjūčio 24 d., 12.00 val.

Kviečiame 12 val. rinktis prie plk. Konovaleco atminimo lentos (Laisvės al. 34, Kaunas). Iš ten – eisena į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį. Padėjus gėles sodelyje – iškilmingas minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Renginys nemokamas, kviečiame dalyvauti.

RENGINIO PROGRAMA:

LAISVĖS ALĖJA 34, KAUNAS
🇺🇦11.55–12.00 val. – Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro maršai.
🇺🇦12.00 val. – Iškilminga Lietuvos šaulių sąjungos šaulių rikiuotė prie Ukrainos Tautos Respublikos armijos vadui plk. Jevhenui Konovalecui (1891–1938) atminti skirtos memorialinės lentos.
Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Stasio Ignatavičiaus kalba. Gėlių padėjimas prie memorialinės lentos.
🇺🇦 12.15 val. – Laisvės alėja į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį nešamos Lietuvos Respublikos ir Ukrainos vėliavos. Karinių oro pajėgų orkestro maršai.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS

🇺🇦12.30 val. – Iškilminga gėlių padėjimo prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo ceremonija. Gėles padės Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai.
Bendra nuotrauka.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS (K. DONELAIČIO G. 64, KAUNAS)

🇺🇦12.45 val. – Iškilmingas minėjimas. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos himnus gieda Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės ansamblis „Žaibas”. Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje kanclerio kunigo Vitalijaus Mockaus malda už žuvusius laisvės gynėjus. Tylos minutė.
🇺🇦12.52 val. – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės Ritos Malinauskienės sveikinimo kalba.
🇺🇦12.55 val. – Ukrainos ambasadorės Lietuvoje pavaduotojo Andriy Buryak sveikinimo kalba.
🇺🇦13.00–14.00 val. – Koncertas. Kūrinius atliks ukrainiečių ansamblis „Malvos“ (vad. Natalija Myronets), solistai Olena Slepcova, Ihor Danyleiko ir Dalia Tarailienė.

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Šaulių Sąjunga Išeivijoje - Centro valdyba, Labdaros ir paramos fondas „Visi išvien“, VšĮ „Ukrainos širdis“.

Rėmėjai: UAB „Liningas“, Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.

VISAS RENGINIO NAUJIENAS KVIEČIAME SEKTI ČIA: Su Nepriklausomybės diena, Ukraina! / З Днем Незалежності, Україно!

Dar vienas partizaniškas savaitgalis!Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuva partizanų kovų edukacija „Atiduok Tėvynei, ...
10/08/2026

Dar vienas partizaniškas savaitgalis!

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuva partizanų kovų edukacija „Atiduok Tėvynei, ką privalai!” vėl keliavo.

Antrus metus iš eilės dalyvavome tradiciniame renginyje „Giesmė Žaliosios girioje“. Bikiškiuose (Panevėžio r.) pagerbėme krašto partizanus. Dėkojame Panevėžio R. KC. Geležių padalinys už kvietimą būti šio prasmingo renginio dalimi bei galimybę prisidėti prie Lietuvos partizanų atminimo puoselėjimo. 💛💚❤️

09/08/2026

Liūtai, patrankos, „Lituanica“, kas ten dar...?

Jei Vytauto Didžiojo karo muziejuje lankytis teko senokai, per tą laiką nemažai ką praleidote.

Per pastaruosius keletą metų šį bei tą atnaujinome ekspozicijose, buvusį sandėliuką pavertėme ekspozicijų erdve, o parodos keičia viena kitą.

Iki rugsėjo 1-osios dar galite spėti aplankyti parodą „ANBO I(00)“, skirtą ANBO I skrydžio šimtmečiui. Vienintelis iki mūsų dienų išlikęs Antano Gustaičio lėktuvas muziejuje liks ir toliau, bet pati paroda skris ir nuskris suvisam.

Paroda „Dominium Maris Baltici“ – mūsų didysis pasakojimas apie tūkstantį metų Lietuvos ir Švedijos santykių. Nuo vikingų iki NATO, nuo Apuolės iki CV90.

Apie Vokietijos brigadą Lietuvoje daug matote ir skaitote. Muziejuje veikia laikina ekspozicija, pasakojanti apie Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo istoriją.

Jei negalite savaitgalį, nereikia laukti antradienio - muziejus dirba visomis savaitės dienomis.

Lauksime užsukant!

KĄ SAVAITGALĮ PAMATYTI KARO MUZIEJUJE? GAL BERMONTININKŲ MINOSVAIDŽIUS?Jei kažką žinote apie Lietuvos Nepriklausomybės k...
08/08/2026

KĄ SAVAITGALĮ PAMATYTI KARO MUZIEJUJE? GAL BERMONTININKŲ MINOSVAIDŽIUS?

Jei kažką žinote apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas, tikrai kažką žinote apie Radviliškio kautynes.

1919 m. lapkričio 21–22 d. Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais buvo svarbiausia Šiaulių operacijos dalis. Radviliškyje mūsų kariai ne tik puikiai išmušė priešą, bet ir pasiėmė didžiulį karo grobį.

Apie 30 įvairios būklės lėktuvų ir daugybę jų dalių, 7 lauko patrankas, haubicą, 2 zenitinius pabūklus, apie 100 kulkosvaidžių, 10 minosvaidžių, apie 2 000 šautuvų, tūkstančius tonų šaudmenų ir aviacinių bombų. O kur dar automobiliai, vežimai, arkliai, garvežys su vagonu, lauko telefonai, virtuvės ir dar daug visko.

Viskas buvo išgabenta į Kauną ir labai pastiprino Lietuvos Kariuomenę.

Taigi – minosvaidžiai.

Pirmojo pasaulinio karo vokiški Erhardt apkasų minosvaidžiai buvo skirti naikinti priešo įtvirtinimus. Toli efektyviai nenušaudavo – vos iki kilometro. Bet 50 kg svorio sviediniais lupdavo taip, kad padėk, Dievuli.

Minosvaidžius matote ant ratų, bet prieš šaudant jie buvo nuimami ir statomi ant žemės. Tos medinės rankenos leisdavo vyrams lengviau minosvaidį atkelti, pasukti, perstumti ir panašiai. Panašiai, kaip statybose, imant už rankenų ir nešant neštuvus su betonu.

Karo metais pasitaikydavo nelaimių, kai sviediniai sprogdavo vamzdžio viduje ir kariai nukentėdavo ar net žūdavo. Todėl minosvaidžiai dažnai buvo statomi į pusantro metro ar dar gilesnę duobę.

Lietuvos Kariuomenė juos naudojo ir Vytauto Didžiojo karo muziejui juos perdavė XX a. 4 deš. viduryje. Šiandien muziejaus Didžiojoje salėje eksponuojami keturi minosvaidžiai iš istorinės operacijos. Lengvasis – 76 mm kalibro, sunkieji – 170 ir 250 mm kalibro.

Karo muziejus dirba visomis savaitės dienomis – kviečiame apsilankyti.

Vytauto Didžiojo karo muziejus atviras lankytojams visomis savaitės dienomis.

Address

K. Donelaičio Gatvė 64
Kaunas
44248

Opening Hours

Monday 10:00 - 17:00
Tuesday 10:00 - 17:00
Wednesday 10:00 - 19:00
Thursday 10:00 - 17:00
Friday 10:00 - 17:00
Saturday 10:00 - 17:00
Sunday 10:00 - 17:00

Telephone

(8 ~ 37) 32 07 65

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Vytauto Didžiojo karo muziejus posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Share