23/07/2026
Romanu „𝑽𝒂𝒔𝒂𝒓𝒂“, parašytu 1917 m., amerikiečių rašytoja 𝑬𝒅𝒊𝒕𝒉 𝑾𝒉𝒂𝒓𝒕𝒐𝒏 sugriovė tuometines tradicinės meilės istorijos normas. Autorė vaizdavo jauną moterį, nepaisančią to meto visuomenės reikalavimų ir bandančią gyventi taip, kaip ji pati nori. Jos herojė Čeritė Rojal gyvena mažame miestelyje, dirba nuobodų darbą vietinėje bibliotekoje ir svajoja pabėgti iš namų. Į miestelį atvykęs jaunas architektas sujaukia merginos gyvenimą, suteikia jai galimybę išsivaduoti iš slegiančios aplinkos, tačiau kyla klausimas, ar toks audringas romanas netaps dar vienais spąstais naiviai merginai. Pati Edith Wharton šį kūrinį laikė vienu geriausių savo romanų. Autorės gyvenimas taip pat primena romaną: visą laiką ji priešinosi nusistovėjusioms visuomenės taisyklėms. Vos vienuolikos metų ji parašė pirmąjį romaną, nors tėvai draudė publikuoti kūrinius ir net neleido skaityti romanų – tik poeziją. Edith daug mokėsi, o ištekėjusi pabėgo nuo vyro į Paryžių, vėliau su juo išsiskyrė. Ji dirbo žurnaliste, tik sulaukusi keturiasdešimties išleido savo pirmąjį romaną, parašė 15 romanų, apsakymų, apysakų ir poezijos rinkinių. Taip pat ji garsėjo kaip interjero bei s**o dizainerė. Edith Wharton tapo pirmąja moterimi, laimėjusia prestižinę Pulitzerio literatūros premiją už romaną „Nekaltybės amžius“, kuriame vaizdavo Niujorko aukštuomenės gyvenimą.
