Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo globos namai

23/06/2026

Joninių proga visus Jonus pasveikino direktorius Sigitas Karlonas ir įteikė simbolines Joninių dovanas – vainikus. 🌿 Linkime geros nuotaikos, stiprios sveikatos, sėkmės ir gražios vasaros! Su Joninėmis! ☀️

18/06/2026

Sigitai,
Už Jus! Už tai, kad metai prideda tik žavesio ir išminties, o ne svorio pečiams. Už tai, kad esate žmogus, su kuriuo lengva dirbti ir kurį gera pasveikinti. Tegul šis gimtadienis būna triukšmingas, linksmas ir pilnas gerų emocijų, o ateinantys metai atneša tik malonias staigmenas. Sveikatos, laimės ir stiprybės! Su gimtadieniu! 🎂

15/06/2026

Unisonas 🌿

11/06/2026

Išvyka į Birštoną

01/06/2026

21/05/2026

Gegužės mėnesio jubiliatus globos namuose šiltai pasveikino direktorius Sigitas Karlonas, linkėdamas ir toliau išlaikyti tokią eleganciją, šilumą bei gyvenimo džiaugsmą, kurie kasdien įkvepia aplinkinius. Jis palinkėjo stiprios sveikatos, jaukių akimirkų artimųjų apsuptyje, daug šypsenų, vidinės ramybės ir kuo daugiau gražių, prasmingų dienų.🌷

08/05/2026

Kartą per mėnesį Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo globos namuose bendruomenė susiburia Šv. Mišiose, kurias aukoja klebonas Miroslav Dovda. Tai ypatingas laikas, suburiantis žmones maldai, susikaupimui ir dvasinei bendrystei. Šv. Mišių metu tikintieji turi galimybę ne tik dalyvauti Eucharistijoje, bet ir pasikalbėti su klebonu, atlikti išpažintį bei sustiprinti savo tikėjimą. Didelis dėmesys skiriamas sunkiau sergantiems ir iš kambarių negalintiems išeiti ligoniams. Klebonas aplanko juos individualiai jų kambariuose, skiria laiko maldai ir dvasiniam palaikymui. Šie apsilankymai mūsų globos namų gyventojams yra labai svarbūs – jie suteikia ramybės, paguodos ir artumo jausmą. Esant poreikiui, suteikia Ligonių sakramentą, kuris stiprina sergantį žmogų tiek dvasiškai, tiek emociškai.

04/05/2026

30/04/2026

„Ir vienąkart, pavasari, tu vėl atjosi drąsiai,
O mylimas pavasari, manęs jau neberasi…“
– Salomėja Nėris

Motinos dieną globos namuose paminėjome jaukia ir jautria popiete, skirta prisiminti jau anapilin išėjusias mamas.
Simboliu tapo baltai žydinčios šakos, su kuriomis gyventojai fotografavosi, dalijosi savo prisiminimais.

„Kai prisimenu jau anapilin iškeliavusią mamą, visada nusišypsau ir prisimenu, kai būdami vaikai su ja važiuodavome į Gardiną, ir ji visada nupirkdavo kukurūzų“, – pasakoja Rimas.

„Kai prisimenu mamą, visada susigraudinu. Mama kepdavo tokią skanią duoną ir taip gražiai dainuodavo. Būdavo iškepa keturias ,,lakones’‘, ir visi susėdę už stalo valgome“, – pasakoja Marija.

„Kai buvau mažas, visada ankstų Velykų rytą eidavome į Punios bažnyčią mišioms. Atsimenu, einu, o ji manęs klausia, ar pavargau. O aš visada sakydavau, kad ne, nors ir pavargdavau, nes bijodavau, kad manęs kitą kartą jau nesives“, – braukdamas ašaras pasakoja Zenonas.

„Dažnai pagalvoju apie mamą, kaip ji gražiai po talkų užvesdavo dainas, o mes, vaikai, sėdėdavome ant slenksčio, klausydavome ir valgydavome pyragą“, – pasakoja Juozas.

„Su mama visada važiuodavome į Ūdrijos bažnyčią mišioms. Mes likdavome suoluose, o mama giedodavo prie vargonų. Man, kaip vaikui, tai atrodė labai ypatinga. Ir dabar kiekvieną vakarą prieš miegą meldžiuosi“, – sako Bronė.

Kai kurie prisiminimai gyvi net po daugelio metų.

„Kai prisimenu savo mamą, iš karto pagalvoju apie jos kepamą babką (pyragą). Niekas taip skaniai neiškepdavo žagarėlių – storų ir minkštų. Būdavo, prikepa, ir tada važiuojame pas jos brolį į Metelius. Mes labai gerai gyvenome, kol mama buvo gyva. Jai išėjus į amžinybę, viskas pasikeitė. Mamos nėra jau apie 80 metų, bet nėra nei dienos, kad jos neprisiminčiau“, – pasakoja Ona Zofija.

„Kai prisimenu mamą, visada išnyra prisiminimas, kaip važiuodavome arkliu į bažnyčią. Ji visada duodavo pavadalioti. Dažnai meldžiuosi už mamos vėlę“, – pasakoja Verutė.

„Mama taip skaniai kepdavo ir labai gražiai dainuodavo aukštaitiškai, kas man, būnant vaikui, buvo labai ypatinga“, – pasakoja Rita.

Ši popietė dar kartą priminė, kad mamos iš mūsų gyvenimų neišeina – jos lieka mūsų prisiminimuose, maldose ir kasdienėse mintyse.