Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras

09/08/2026

Šiandien minime Lietuvos laisvės gynėjo Rimanto Juknevičiaus 60-ąsias gimimo metines.

Jis gimė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolėje, pedagogų šeimoje. Rimantas buvo darbštus, pareigingas, mėgo sportuoti. Baigęs Kauno 23-iąją profesinę technikos mokyklą ir atlikęs karinę tarnybą, nuo 1987 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultete.

Artimieji ir draugai jį prisiminė kaip žmogų, negalėjusį likti nuošalyje matant neteisybę:

„Ak, tas Rimanto Juknevičiaus charakteris: žūtbūt apginti silpnesnįjį, skriaudžiamąjį, sutramdyti akiplėšą, chuliganą. Taip ir girdi jo žodžius: „Kas kitas, jei ne aš?““

1991-ųjų sausį ketvirto kurso studentas Rimantas važinėdavo budėti į Vilnių. Sausio 12-osios vakarą, nors buvo persišaldęs ir artimieji ragino pasilikti namuose, jis kartu su draugu išvyko prie Vilniaus televizijos bokšto. 1991 m. sausio 13-osios naktį, per SSRS kariuomenės puolimą, Rimantas buvo mirtinai sužeistas. Jam buvo vos 24-eri.

Už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Rimantas Juknevičius po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

Minint šią sukaktį, kviečiame apsilankyti parodoje „Garbė Tėvynei, kai yra kam už ją žūti“, kuri bus pristatyta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje. Daugiau informacijos – komentaruose.

📖 Citata iš leidinio „Lietuva, 1991 01 13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai“ (Vilnius: Spaudos departamentas, 1991, p. 49).

📸 1991 m. sausio 13 d. žuvęs Rimantas Juknevičius. XX a. pab., autorius nežinomas, saugoma Kauno IX forto muziejuje, in: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-60000005333907

09/08/2026

Šiandien, rugpjūčio 9 d., prieš 75 metus, gimė Vytenis Povilas Andriukaitis – gydytojas, politikas, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Lietuvos valstybės atkūrimo dalyvių.

1951 m. gimęs tremtyje Jakutijoje, į Lietuvą jis su šeima sugrįžo tik po kelerių metų. Tremtyje Liuda Andriukaitienė buvo apdovanota pirmojo laipsnio Motinystės šlovės medaliu už penkis užaugintus vaikus. Tai Chruščiovo laikais atvėrė Andriukaičių šeimai kelią atgal į Lietuvą.

Vytenis Povilas Andriukaitis pasirinko ne tik medicinos, bet ir istorijos kelią – 1975 m. baigė Kauno medicinos institutą, o 1984 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.

Sovietmečiu aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Dar studijų metais kartu su bendraminčiais kūrė Antano Strazdelio universitetą, veikusį 1976–1982, kuriame buvo puoselėjama laisva mintis, skleidžiama nepriklausoma kultūra ir istorijos suvokimas.

Sovietmečiu už laisvos minties sklaidą ir dalyvavimą pogrindinėje veikloje platinant Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką ir kitą nelegalią literatūrą, jis buvo persekiojamas KGB. Viena iš bausmių – trejų metų priverstinė registracija Ignalinoje, kur jis buvo paskirtas gyventi ir dirbti gydytoju chirurgu.

Vytenis Povilas Andriukaitis yra vienas iš atkurtos Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjų, ilgametis jos narys, o už nuopelnus partijai ir socialdemokratinės minties puoselėjimą jam suteiktas Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininko vardas.

📸[LR AT posėdžių salėje po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo paskelbimo. Priekyje stovi deputatas Vytenis Andriukaitis. už jo kairėje - deputatas Aurimas Taurantas], Lileikis, Paulius, 1990 03 11.

🔎 https://www.e-kinas.lt/ekinas-photos/photo/108914

31/07/2026

Prisimindami Kazimirą Danutę Prunskienę, prisimename ir jos indėlį į pirmuosius atkurtos Lietuvos žingsnius tarptautinėje erdvėje.

1990 m. balandžio 18–24 d. įvyko pirmasis oficialus nepriklausomos Lietuvos valdžios atstovų vizitas į Vakarų valstybių sostines – Stokholmą, Oslą ir Kopenhagą. Danija Lietuvos ministrę pirmininkę K. D. Prunskienę priėmė kaip oficialią nepriklausomos valstybės atstovę, laikydamasi daugelio protokolinių vizito reikalavimų. Tuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo tarptautiniu mastu pripažinta, toks priėmimas buvo itin reikšmingas politinis ir simbolinis gestas.

Šis Lietuvos ir Skandinavijos šalių santykių istorijos epizodas buvo pristatytas ir Nacionalinėje bibliotekoje veikusioje parodoje „Draugą laisvėje pažinsi“, skirtoje Lietuvos ir Danijos ryšiams. Joje eksponuota 1990 m. balandžio 24 d. Maskvos Šeremetjevo oro uoste daryta nuotrauka, kurioje K. D. Prunskienė užfiksuota kartu su Česlovu Juršėnu ir užsienio reikalų ministru Algirdu Saudargu. Grįžus iš vizito Stokholme, Osle ir Kopenhagoje, oro uoste buvo surengta spaudos konferencija.

Nuoširdi užuojauta artimiesiems ir bendražygiams.

Mirė Nepriklausomybės akto signatarė, pirmoji atkurtosios Lietuvos Vyriausybės vadovė, profesorė Kazimira Danutė Prunski...

31/07/2026

„Kartais mes, nežinodami ateities, turime daryti savo darbą ir stovėti savo poste. Vieni stovėjo pasienyje, kiti dirbo medikais, žurnalistai rašė. Kiekvienas atliko savo misiją iki galo nežinodamas, kas mūsų laukia. Medininkų vagonėlis man žymi postą. Galų gale ir Lietuva yra postas, kuriame reikia budėti“, – yra sakęs vienintelis Medininkų žudynes išgyvenęs muitinės pareigūnas Tomas Šernas.

Šiemet sukanka 35 metai nuo Medininkų žudynių.

1991 m. Lietuvos valstybės sieną kai kur žymėjo tik prie kelio pastatytas statybininkų vagonėlis su trispalve. Jame budėję pareigūnai ne visada turėjo net ryšio priemonių. Tačiau tokie laikini pasienio postai liudijo, kad nepriklausomybę atkūrusi Lietuva pati kontroliuoja savo teritoriją.

Po 1991 m. sausio 13-osios agresijos Sovietų Sąjunga organizavo specialiosios paskirties milicijos būrių (OMON) diversijas ir išpuolius prieš Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės postus Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Iš viso Lietuvos pasienio apsaugos punktai buvo užpulti 18 kartų. Pareigūnai buvo mušami ir žalojami, postai deginami, dokumentai naikinami, trispalvės plėšomos. Šiais išpuoliais siekta sutrikdyti Lietuvos sienų kontrolę, įbauginti visuomenę ir destabilizuoti atkurtą valstybę.

Žiauriausias išpuolis įvyko 1991 m. liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio poste. Sovietų OMON smogikai užpuolė aštuonis Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus. Buvo nužudyti greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, kelių policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, muitininkai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Muitinės pareigūnas Ričardas Rabavičius nuo patirtų šautinių žaizdų mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę didžiulėmis pastangomis pavyko išgelbėti medikams.

📖 Citata iš Skirmanto Malinausko publikacijos „Medininkų žudynes išgyvenęs T. Šernas: Lietuva yra postas, kuriame reikia budėti“, „Vakaro žinios“, 2012 m. liepos 31 d., p. 2.

📸 Prie tuometės Sąjūdžio būstinės pagerbiami Medininkų žudynėse žuvę Lietuvos pareigūnai: [negatyvas], [1991], autorius Bernardas Aleknavičius, saugoma Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, in: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C160000693245

28/07/2026

Vakar Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje biblitotekoje vykusiame parodos „Draugą laisvėje pažinsi" ir instaliacijos „Draugystės, šviesos ir vilties flotilė" atidaryme dalyvavo Valstybingumo centro vadovė Ilona Strumickienė.

Tai – keliaujanti, trumpesnė 2026 m. sausio 30 d. – vasario 28 d. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje veikusios parodos versija.

*
2026 m., minint 35-erius metus nuo tada, kai Danija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje bei Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija: kultūros ir solidarumo tiltai“ ir kviečia prisiminti daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią šalių draugystę bei geriau pažinti bičiulę Daniją.

28/07/2026

„Grokite taip, kad jaustųsi stuburas. Beethovenas be stuburo – kaip Lietuva be ateities.“

Taip 2012 m. sausį, repetuodamas Ludwigo van Beethoveno „Penktąją simfoniją“, orkestro smuikininkams sakė dirigentas Juozas Domarkas.

Šiandien maestro švenčia 90-ąjį jubiliejų.

Daugiau nei penkis dešimtmečius J. Domarkas formavo Lietuvos muzikinį gyvenimą: 1964–2015 m. vadovavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, o nuo 1968 iki 2025 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. – Lietuvos konservatorijoje).

Jo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras išsiugdė savitą skambesį, aukštą meninį lygį ir tapo pajėgus interpretuoti sudėtingiausius pasaulio simfoninės muzikos kūrinius.

Už savo veiklą J. Domarkas pelnė daugybę įvertinimų, tarp jų – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2000) bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių (2014).

„Maestro kartais sugeba būti kaip papykęs tėvas, o kartais – kaip bičiulis“, – apie J. Domarką yra sakiusi pianistė, Paryžiaus Europos konservatorijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Mūza Rubackytė.

📖Citatos iš knygos „Juozas Domarkas. Pusė šimtmečio su orkestru“, 2025, sudarytojas Remigijus Vitkauskas, p. 104 ir 111.

📷Algimantas Žižiūnas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga

🔎https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-841007412

27/07/2026

Šiandien aštuoniasdešimtą jubiliejų švenčia žurnalistas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Zbignev Balcevič.

Sveikinimai!

27/07/2026

Vieno eksponato paroda „Žemėlapiuose atgimstanti Danija“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais pristato parodą, rengiamą minint 35-ąsias Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę metines. Joje eksponuojamas vienas reikšmingiausių ankstyvųjų moderniųjų Europos kartografijos leidinių – „Atlas minor Gerardi Mercatoris à I. Hondio plurimis æneis tabulis auctus et illustratus“, išleistas 1609 metais.

Parodoje lankytojai galės susipažinti su Gerardo Merkatoriaus ir Jodoko Hondijaus sudarytu atlasu, kuriame vaizduojama Danija, Lietuva ir kiti Europos regionai, bei geriau pažinti jo reikšmę kartografijos istorijai. Vieno eksponato paroda Nacionalinėje bibliotekoje veiks rugpjūčio 3–30 dienomis.

🔗Daugiau informacijos renginio nuorodoje: https://fb.me/e/9VuQB6NTr

25/07/2026

Ar žinojote, kad 1901 m. liepos 25 d. Radviliškyje gimė Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) – dailininkas grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas ir vienas iš ekslibrisų meno pradininkų Lietuvoje?

Vos metų sulaukęs su šeima persikėlė į Šiaulius – miestą, su kuriuo susiejo beveik visą savo gyvenimą ir kuris ilgainiui tapo neatsiejama jo tapatybės dalimi. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, kur ne tik mokėsi, bet ir dalyvavo kino studijos veikloje, o grįžęs į Lietuvą baigė Kauno meno mokyklą. Didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė pedagoginiam darbui – mokė piešimo, įkūrė privačią dailės studiją, o jo namai Šiauliuose ilgus metus buvo kūrybos ir mokymosi vieta jauniesiems menininkams.

Nors plačiausiai žinomas kaip grafikas, G. Bagdonavičiaus talentai buvo gerokai platesni. Jis kūrė scenografiją teatrui, iliustravo knygas, projektavo baldus, plakatus, etiketes, fotografavo, o ypač reikšmingu jo palikimu laikomi etnografiniai piešiniai ir urbanistiniai peizažai. Juose menininkas kruopščiai fiksavo nykstančią architektūrą, miesto vaizdus ir kasdienio gyvenimo detales, todėl šiandien šie darbai yra neįkainojami Lietuvos kultūros ir istorijos liudijimai.

Ypatingą vietą jo kūryboje užima ekslibrisai – mažosios grafikos kūriniai, žymintys knygų savininkus. Gerardas Bagdonavičius sukūrė daugiau kaip šimtą ekslibrisų ir reikšmingai prisidėjo prie šio žanro populiarinimo Lietuvoje. Dėl savo kūrybiškumo, plataus akiračio ir nuoširdaus bendravimo šiauliečiai jį su meile vadino „Penzeliuku“, o jo palikimas iki šiol primena, kad menas gali būti ne tik estetinė vertybė, bet ir svarbus istorijos bei atminties saugotojas.

📸 Gerardo Bagdonavičiaus autoportretas. Autorius: Gerardas Bagdonavičius, saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje, in: https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-837437004

23/07/2026

Malūnai – ne tik paveldo simboliai, bet ir LDK technologinės pažangos varikliai.

Valstybingumo erdvėje vykusiame istorikės Alinos Borzenkaitės pranešime lankytojai buvo pakviesti pažvelgti į XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės malūnininkystę kaip į svarbią technologijų, teisės, ekonomikos ir kasdienio gyvenimo istorijos dalį. Renginio metu aptarta, kokias funkcijas atliko malūnai, kaip buvo organizuojama jų veikla ir kokią reikšmę jie turėjo to meto visuomenei.

Pranešime taip pat nagrinėta, kaip malūnai atsispindi istoriniuose šaltiniuose, kas juos statė, prižiūrėjo ir nuomojo, bei kaip jų veiklą reglamentavo to meto teisė. Šis susitikimas tęsė Valstybingumo erdvės iniciatyvą pristatyti jaunųjų mokslininkų tyrimus ir atverti juos platesnei visuomenei.

📸 Vygaudas Juozaitis