Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Biblioteka yra valstybinės reikšmės mokslinė biblioteka, mokslo, kultūros ir edukacijos institucija.

Radvilų rūmų s**o tvenkiniai: pastatų istorijosVrublevskių bibliotekos teritorijoje ir aplinkiniuose sklypuose Tilto gat...
03/08/2026

Radvilų rūmų s**o tvenkiniai: pastatų istorijos

Vrublevskių bibliotekos teritorijoje ir aplinkiniuose sklypuose Tilto gatvėje pagal poreikius vykdyti žvalgomieji archeloginiai tyrimai priminė istorinius faktus.

2012 m. Žygimantų g. 1 sklype atlikti archeologiniai ir istoriniai tyrimai (archeologas I. Sadauskas) patvirtino, kad tai senojo Vilniaus miesto teritorija, buvusio istorinio Puškarnios priemiesčio dalis. Joje XVI–XVIII a. plytėjo Radvilų rūmų valdoms priklausęs itališko stiliaus sodas su tvenkiniais, kurie pavaizduoti 1737 m. J. G. M. Fiurstenhofo ir 1808 m. K. Grunerto Vilniaus miesto planuose. Tvenkiniai užpilti XIX a. I pusėje įrenginėjant bulvarą palei Nerį tarp Žaliojo tilto ir Antakalnio. XIX–XX a. sandūroje šiame kvartale suformuotas mūrinis užstatymas ir dabartinis išplanavimas. Vrublevskių bibliotekos pastatas (buvę Tiškevičių rūmai) pastatytas 1884–1885 m.

2003–2004 m. vykdyti žvalgomieji tyrimai (archeologas L. Girlevičius) šalia esančiame sklype Žygimantų g. 2 fiksavo ankstyviausią kultūrinį sluoksnį, datuojamą XVI–XVII a. Bibliotekos fondų saugykla, šalia įsikūrę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rūmai ir tirtas kiemas yra pastatyti buvusių Radvilų rūmų s**o tvenkinių vietoje.

Naujausių archeologinių tyrimų metu, kurie vyko šių metų birželio–liepos mėn. šalia esančiame sklype Tilto g. 9 ir 11, perkasoje buvo aptiktos pamatų liekanos, kurių dalis sietina su statybų metu nugriautu pastatu, tačiau tęsiasi ir už šio pastato ribų. Kaip tyrimų ataskaitoje rašo archeologė Aistė Vymerė, pamatai įrengti ant sluoksnio, susiformavusio jau po 1808 m. ir XX a. užpilto gruntu. Pastatas statytas buvusio užpilto tvenkinio vietoje, itin durpingame grunte, dėl to pamatai itin gilūs ir masyvūs. Dėl durpingo grunto apatinėje pamatų dalyje matomos išlikusios pamatams formuoti naudotų medinių klojinių liekanos.

Esminiai šios teritorijos pokyčiai įvyko XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. 1887 m. šioje posesijoje pastatytas pastatas Tilto g. 11, kuriame įrengti nuomojami butai. Atokiau nuo gatvės pagal L. Ravickio projektą 1909–1910 m. pastatytas pastatas Tilto g. 9, kuriame gyveno pasiturinčių miesto valdininkų šeimos.

Tikimės, kad šiuo metu šalia Bibliotekos rūmų ir fondų pastato vykstantys statybos darbai užaugins gyvenamųjų namų kvartalą, pageidaujamą dėl išskirtinės istorinės vietos.

Jaunosios kartos rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė apie knygas ir skaitymą„Man vertingiausios tokios knygos, kurios sujud...
31/07/2026

Jaunosios kartos rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė apie knygas ir skaitymą

„Man vertingiausios tokios knygos, kurios sujudina, paskatina mąstymo ar matymo pokytį, priverčia jaustis nepatogiai, kelia iššūkį, varo į neviltį, kelia neapykantą, pasišlykštėjimą, siaubą, nejauką, persmelkia ironija arba absurdu. Žinoma, jokia knyga nėra vertingesnė nei gyvi pojūčiai, patirtys, suvokimai, prisiminimai, tad iš knygų vertingiausiomis laikau tas, kurios geriausiai veikia kaip šių pojūčių, patirčių ar minčių katalizatoriai. Visuomet didžiausias malonumas ne būti mokomai ir protinamai, bet pačiai išspręsti kokį nors intelektinį galvosūkį, rasti kelią iš minčių labirinto, perlaužti tikrovės ar meno dėsnį. Ir kai esu priverčiama tai padaryti, kad ir kaip man būtų šlykštu, baisu, nejauku ar nepatogu, patiriu didžiausią literatūrinį katarsį, nepriklausomai nuo to, ar kūrinys kalba apie aktualijas, pasiūlo įtraukų siužetą, veikėjus, su kuriais norėčiau tapatintis, vietoves, po kurias malonu būtų paklajoti vaizduote. Būtent tie kūriniai, kuriuos suprasti ir išlukštenti prireikė laiko, pastangų ir vidinės transformacijos, išlieka mano atmintyje kaip vertingiausi.“

Visus atsakymus į klausimus skaitykite:
https://www.mab.lt/rasytojos-ievos-marijos-sokolovaites-mintys/

Magiškas popieriaus pasaulisVrublevskių biblioteka turi ypatingą knygą, skirtą popieriui. Leidėjas – garsi Vokietijos le...
30/07/2026

Magiškas popieriaus pasaulis

Vrublevskių biblioteka turi ypatingą knygą, skirtą popieriui. Leidėjas – garsi Vokietijos leidykla Prestel Verlag, įkurta Miunchene 1924 m. Būstinė šiame mieste tebėra, veiklos sritys taip pat nepakito: meno albumų, architektūros, dizaino, kultūros istorijos knygų leidyba.

„PAPIER: Material, Medium, Faszination“ – labai profesionalus visomis prasmėmis leidinys, tampantis vadovu po unikalų, turtingą, regis visur esančio popieriaus pasaulį. Nors didesnę dienos dalį mes praleidžiame skaitmeniniame pasaulyje, materialus objektas – popierius – nepraranda savo aktualumo. Vis daugiau žmonių žavisi šios medžiagos teikiamomis galimybėmis: paliesti paviršių, pamatyti atspalvius ir išgirsti nepakartojamą šnaresį.
Geras knygos dizainas, puikios nuotraukos, įtraukiantys, sklandūs, linksmi tekstai suteikia skaitytojui daug malonių akimirkų. Šeši skyriai pasakoja ir iliustruoja popieriaus istoriją ir kultūrinę reikšmę dabartyje. Tai ir darbo medžiaga, ir įkvėpimo šaltinis, priemonė poetams, mąstytojams, menininkams. Aprašytas dekoratyvinis, specialusis popierius, lankstymo technikos, „popieriniai“ meno kūriniai, knygų įvairovė.

Meno mylėtojams bus įdomus skyrius „Popierius kaip terpė“. Šalia gerai pažįstamų objektų – piešinių, akvarelės lakštų – matome, kad savarankišku ekponatu gali būti ir ranka rašyto dienoraščio puslapis ar natų sąsiuvinis. Šiuolaikinio meno, instaliacijų kūrėjai savo darbams taip pat naudoja popierių. Pavyzdžiui, žinomo menininko Sakiro Gökçebağo sieninė instaliacija iš masinės gamybos buitinio tualetinio popieriaus ritinėlių: kasdieniai daiktai paversti įspūdinga, poetiška geometrine skulptūra, sukurta gylio, linijų, pasikartojančių kreivių optinė iliuzija.
Popierius ir literatūra neatsiejami šimtmečius. Knygoje yra atskira dalis apie tekstų dėstymą popieriuje, šriftus, iliustracijas. Įdomūs straipsniai apie specialaus popieriaus rūšis: su vandens ženklais, banknotų, dokumentų, reprezentacinių blankų. Papildomi skyriai, pavadinti „Popieriaus rūšys nuo A iki Z“ ir „Žinios apie popierių“, pateikia praktinių žinių.

Knyga PAPIER: Material, Medium, Faszination. München: Prestel Verlag, 2018.
Sakiro Gökçebağo instaliacija Trans-Layers. Popierius, 2010 m.

Architektūra Lietuvoje. Vrublevskių bibliotekos rūmaiLietuvos archyvuose išlikę dokumentai liudija, kad XIX a. antroje p...
29/07/2026

Architektūra Lietuvoje. Vrublevskių bibliotekos rūmai

Lietuvos archyvuose išlikę dokumentai liudija, kad XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Vilniuje buvo gausiausia statybų ir projektuotojų. Kad ir valdoma carinės Rusijos, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę pasirinkti ir turėti miesto architektą. Šias pareigas ilgą laiką (1880–1893) ėjo Peterburgo dailės akademijos Architektūros skyriaus auklėtinis Kiprijonas Maculevičius. Žinoma, kad jis parengė apie 50 naujų statinių ir rekonstrukcijos projektų, rūpinosi architektūros paveldo išsaugojimu.

Vienas žymiausių šio kūrėjo darbų Vilniuje – itališko renesanso stiliaus rūmai Klementinai Tiškevičienei, 1884–1888 m. pastatyti sostinės Žygimantų ir T. Vrublevskio gatvių sankryžoje. Nuo 1935 m. rūmai tapo Vrublevskių bibliotekos „namais“.
Iki šių dienų pastatas išliko ryškiu Senamiesčio akcentu. XIX a. pabaigoje Europos architektūroje vyravusio neorenesanso bruožus matome ir Kiprijono Maculevičiaus darbe: simetriškas rūmų planas, fasadams naudota plytų mūrijimo sistema, langų suskirstymas, arkų dekoras, įspūdingos pastato vidaus erdvės. Aristokratiško skonio etalonu tapęs architekto sprendimas atliepė ambicingos jaunosios grafienės poreikį reprezentuoti save, savo kilmę ir gyvenseną. Pasibaigus statyboms rūmai tapo Vilniaus aristokratijos traukos centru.
1925 m. Lenkijos vyriausybė rūmus nupirko Vilniaus bibliotekų reikmėms. Keletą metų vyko remontas: perprojektuotas pastato vidus, aukštai padalinti į pusaukščius su metaliniais laiptais, palėpė pritaikyta saugykloms, perkelti Tado Vrublevskio rinkiniai. Deja, rūmus paverčiant biblioteka, sunaikintas buvęs pastato dekoras: nudaužyta lipdyba, dekoratyvūs piliastrai ir karnizai skaityklų, vestibiulio, laiptinės zonose, pakeisti langai ir durys. Pagal to laikmečio supratimą rūmai tapo moderniu pastatu.

Nuo bibliotekos atidarymo 1935 m. iki mūsų dienų pastato išorė ir planas beveik nepakito, tačiau kilo rimta grėsmė išlikimui. 2012 m. atlikti išsamūs statinio būklės tyrimai, konstrukcijų ekspertizė, išnagrinėjus istorinę medžiagą ir senus brėžinius parengtas kapitalinio remonto projektas. 2023 m. sutvarkyti ir restauruoti fasadai, perdengtas stogas, o nuo 2024 m sausio darbai tęsiami rūmų viduje.

Architekto Kiprijono Maculevičiaus portretas. Fotografas Juozapas Čechavičius. 1884. LMAVB RSS Fg1-2129
Klementinos Tiškevičienės rūmų projektas. LMAVB RS F75-542
Restauruoto Vrublevskių bibliotekos fasado fragmentas
Vilniaus panorama

Psichologo dokumentų kolekcijaVrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma garsaus XX a. tarpukario ir pokario le...
28/07/2026

Psichologo dokumentų kolekcija

Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma garsaus XX a. tarpukario ir pokario lenkų psichologo Bogdano Zavadskio (1902–1966) dokumentų kolekcija. Šios kolekcijos patekimo į biblioteką ir pirmųjų tvarkymo darbų epizodai aprašyti Rankraščių skyriaus 1945–1946 m. darbo dienyne. Skyriaus vedėjas Vladas Abramavičius rašė, kad 1945 m. spalio 22 d. jis atidarė dėžes, kurias nuo 1939 m. pabaigos Vilniuje depozite saugojo Lenkų mokslo bičiulių draugija. Lietuvai atgavus Vilnių, šios draugijos turtą perėmė lietuvių įsteigtas Istorijos institutas, tačiau vokiečių laikais instituto patalpas užėmė okupantai. Minėtos draugijos depozitas buvo pervežtas į Mokslų akademijos biblioteką. V. Abramavičiaus atidarytose dėžėse buvo ir Stepono Batoro universiteto Psichologijos instituto steigėjo dr. Bogdano Zavadskio knygos bei dokumentai.

1946 m. pirmą kartą aprašant psichologo dokumentus būtent dėl jų fragmentiškumo dokumentų visuma buvo įvardyta kaip kolekcija. Pirmas kolekciją sutvarkė ir aprašus parengė žurnalistas Jonas Minius. Metams bėgant, skyriaus fonduose atsirado dar vienas Zavadskio dokumentų aplankas „Varia Americana“. Jame rasti ne tik B. Zavadskio studijų JAV, bet ir gyvenimo bei darbo Europoje dokumentai. Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė patikslino Jono Miniaus dokumentų aprašus, prijungė prie kolekcijos naujai aprašytus dokumentus.

B. Zavadskio fondą (F157) sudaro 139 saugojimo vienetai įvairiomis kalbomis (lenkų, vokiečių, anglų, prancūzų, rusų, jidiš, lietuvių): rankraščiai, mašinraščiai, spaudiniai, fotografijos, apimantys 1912–1940 metų laikotarpį. Ši kolekcija reprezentuoja XX a. pirmos pusės žymiausių psichologijos mokslo centrų Berlyne, Vienoje, Varšuvoje ir JAV veiklą ir liudija apie Vilniaus Stepono Batoro universiteto to meto psichologijos mokslo naujovių pasiekimus. Pirmojo šio universiteto psichologo, filosofijos mokslų daktaro Bogdano Zavadskio gyvenimo bei veiklos dokumentų tyrimas atskleidė jo sąsajas su Lietuva.

Fonde saugoma ir iš psichologo studijų laikų Varšuvos universitete išlikusi meniška B. Zavadskio portretinė fotografija, datuotina apytikriai 1924–1928 m. Fotografijos autorius – fotografas modernistas Karolis Pencherskis, turėjęs fotoateljė Varšuvoje.

Bibliotekos dokumentai Vilniaus miesto muziejujeŠiandien, liepos 24 dieną, Vilniaus miesto muziejuje atidaroma paroda „G...
24/07/2026

Bibliotekos dokumentai Vilniaus miesto muziejuje

Šiandien, liepos 24 dieną, Vilniaus miesto muziejuje atidaroma paroda „Gyvos Rasos“, kurioje eksponuojami ir keli dokumentai iš Vrublevskių bibliotekos. Paroda skirta šiemet 225 metų jubiliejų mininčioms Rasų kapinėms – pirmosioms „modernioms“ kapinėms Vilniuje ir Lietuvoje, įkurtoms už miesto ribų. Šios kapinės – ne tik žymių žmonių palaidojimo vieta, bet ir kultūrinių epochų, istorinių įvykių liudytojos. Žvelgdami į kapines ne tik kaip į kultūros paminklą, bet ir kaip į žaliąją erdvę, parodos rengėjai taip pat kvies susipažinti su rečiau pastebimais jų gyventojais – gyvūnais ir augalais, grybais, kerpėmis.

Tarp parodoje eksponuojamų Bibliotekos dokumentų lankytojai galės pasigrožėti nežinomo dailininko įamžinta centrine Rasų kapinių dalimi, jį sudominusiais tėvų marijonų kapais (RS F320-1462), taip pat kitais dokumentų originalais bei jų kopijomis.

Paroda „Gyvos Rasos“ Vilniaus miesto muziejuje veiks iki šių metų pabaigos – gruodžio 31 dienos.

Virtuali paroda skirta iškilaus lietuvių fiziko, profesoriaus, kraštotyrininko ir visuomenininko Igno Končiaus (1886–197...
23/07/2026

Virtuali paroda skirta iškilaus lietuvių fiziko, profesoriaus, kraštotyrininko ir visuomenininko Igno Končiaus (1886–1975) gyvenimui ir veiklai. Sukaktis kviečia naujai pažvelgti į jo palikimą, kuris ir šiandien išlieka aktualus – nepaisant karų, tremties, emigracijos ir kitų istorinių išbandymų.

Ekspozicijoje pristatomi svarbiausi I. Končiaus moksliniai darbai, kraštotyriniai tyrimai, publikacijos ir atsiminimai, atskleidžiantys jo indėlį į Lietuvos mokslą, etnologiją ir kultūros paveldo išsaugojimą. Ypatingas dėmesys skiriamas Žemaitijos kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių tyrimams, tapusiems reikšminga Lietuvos kultūros istorijos dalimi.

Paroda kviečia prisiminti žmogų, kurio gyvenimo vertybės – tėviškė, namai, šeima, mokslas ir tarnystė savo kraštui – išlieka įkvepiančios ir šiandien.

Nuoroda į virtualią parodą:
http://eparodos.mab.lt/s/zemaitijos-pazenklintas-ignui-konciui-140

Akademikui Pauliui Slavėnui – 125Paulius Slavėnas (1901–1991) – vienas ryškiausių XX a. Lietuvos mokslininkų ir mokslo i...
22/07/2026

Akademikui Pauliui Slavėnui – 125

Paulius Slavėnas (1901–1991) – vienas ryškiausių XX a. Lietuvos mokslininkų ir mokslo istorijos puoselėtojų.

Nors P. Slavėno vardas siejamas su astronomija, ne mažiau svarbus jo indėlis į Lietuvos mokslo istorijos tyrimų organizavimą. 1950 m. prie Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo įsteigus Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisiją, jos pirmininku buvo paskirtas Paulius Slavėnas. Šias pareigas jis ėjo daugiau kaip du dešimtmečius, telkdamas įvairių sričių mokslininkus bendram tikslui – tirti, kaupti ir saugoti Lietuvos mokslo ir technikos paveldą. Buvo renkami ir sisteminami mokslo istorijos šaltiniai, organizuojamos konferencijos ir parodos, plėtojami tarptautiniai ryšiai, rengiami leidiniai, skatinami mokslo istorijos tyrimai institutuose. Pradėta leisti knygų serija „Iš mokslų istorijos Lietuvoje“ (išleistos 6 knygos). Pauliaus Slavėno iniciatyva mokslo istorija Lietuvoje tapo ne pavienių entuziastų veikla, o kryptingai organizuojama akademinių tyrimų sritimi. Vrublevskių biblioteka komisijos veikloje dalyvavo nuo pat jos įkūrimo, jai atstovavo Rankraščių skyriaus vedėjas Vladas Abramavičius ir Bibliografijos sektoriaus vadovas Alfonsas Bielinis. Komisijos veiklą nuo 1971 m. tęsė Lietuvos MA Probleminė mokslinė taryba „Mokslo ir technikos istorija Lietuvoje“, vėliau – Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų asociacija, o nuo 1996 m. šias tradicijas tęsia Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija.

Minint šią sukaktį verta prisiminti leidinius, skirtus akademiko gyvenimui ir darbams: Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos 1983 m. išleista Pauliaus Slavėno bibliografijos rodyklė išsamiai atskleidžia jo mokslinį palikimą, o Vilniaus universiteto 2001 m. išleista Stasės Matulaitytės monografija „Akademikas Paulius Slavėnas“ leidžia pažinti jo asmenybę, pedagoginę veiklą ir reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslo organizavimą. Monografijoje pateikta papildyta bibliografijos rodyklė, P. Slavėno bendradarbių, bendraminčių ir šeimos narių atsiminimai, pluoštas nuotraukų, asmeninių laiškų bei P. Slavėno straipsnis „Prokalbės prasmingumas“.

Primindama P. Slavėno sukaktį ir mokslinę veiklą Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja dr. Birutė Railienė pabrėžia, kad šalies mokslo pažangą užtikrina ne tik naujų idėjų proveržis, bet ir gebėjimas išsaugoti bei suprasti savo šalies mokslo istoriją.

Šiaulių abiturientų portretaiRetų spaudinių skyriuje saugomos portretinės Šiaulių abiturientų Jono Citvos, Juozo Kaškeli...
21/07/2026

Šiaulių abiturientų portretai

Retų spaudinių skyriuje saugomos portretinės Šiaulių abiturientų Jono Citvos, Juozo Kaškelio bei K. Gelžinio nuotraukos, darytos 1924 metais Makso Rubinšteino fotoateljė, veikusioje Turgaus aikštėje (Rinkos g. 1).

Nuotraukų kitoje pusėje nurodyta, kad šios skirtos mokslo draugui Aleksandrui Lėvanui (1905–1978), vėliau tapusiam kunigu, publicistu, teologijos mokslų daktaru, Vilniaus kunigų seminarijos profesoriumi, ypač pasižymėjusiam blaivybės idėjomis ir jų sklaida.

Address

Žygimantų Gatvė 1
Vilnius
01102

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 19:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 17:00

Website

,

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka:

Shortcuts

Share

Category