Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP

Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP Socialdemokratai – seniausia ir ilgiausią politinės veiklos tradiciją turinti Lietuvos partija. gegužės 1 d. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto eilutėse.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – seniausia (ji įkurta 1896 m. Vilniuje) ir ilgiausią politinės veiklos tradiciją turinti partija Lietuvoje. Jos nariai svariai prisidėjo atkuriant Lietuvos valstybę, o socialdemokratų atkaklumas bei tikėjimas demokratinės Lietuvos valstybės vizija įrašytas 1918 m. Dėl aktyvios politinės veiklos LSDP buvo draudžiama, o jos nariai buvo persekiojami tiek auto

ritarinių, tiek ir totalitarinių režimų, tačiau socialdemokratai aktyviai veikė tiek pogrindyje, tiek emigracijoje. 1989 m. atsikūrusi LSDP savo aktyvia veikla padėjo Lietuvai atgauti valstybingumą. LSDP nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus. 2001 m. sausį Lietuvos demokratinė darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija susivienijo į vieningą LSDP. Nuo 2001 iki 2016 m. LSDP formavo XII, XIII, XIV ir XVI Lietuvos vyriausybes. Joms vadovaujant, Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos narėmis. LSDP yra visateisė Socialistų Internacionalo narė.

Geriausia pagarba Medininkų aukoms – vieninga ir stipri LietuvaŠiandien minime 35-ąsias Medininkų žudynių metines – vien...
31/07/2026

Geriausia pagarba Medininkų aukoms – vieninga ir stipri Lietuva

Šiandien minime 35-ąsias Medininkų žudynių metines – vieną skaudžiausių Lietuvos kovos už laisvę puslapių.

1991 m. liepos 31 d. žuvo septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai, saugoję atkurtos Lietuvos valstybės sieną. Jų drąsa, pareigos jausmas ir ištikimybė Lietuvai išlieka pavyzdžiu mums visiems.

Pagerbdami Medininkų aukas prisimename paprastą, bet svarbią tiesą – laisvė nėra duotybė. Ji reikalauja atsakomybės, vienybės ir pasiryžimo ją ginti.

Šiandien Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė, turime stiprius sąjungininkus ir profesionalias tarnybas. Tačiau didžiausia mūsų stiprybė buvo ir išlieka žmonių vienybė bei ryžtas saugoti savo valstybę.

Besitęsiantis rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą primena, kad budrumas, pasirengimas ir demokratinių vertybių gynimas išlieka būtini.

„Geriausia pagarba Medininkų aukoms – vieninga, stipri ir laisva Lietuva“, – pabrėžia Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Jų atminimo nepamiršime.

Šiemet brandos egzaminai – sklandžiau, be užduočių klaidų ir su geresniais rezultataisŠių metų valstybinių brandos egzam...
30/07/2026

Šiemet brandos egzaminai – sklandžiau, be užduočių klaidų ir su geresniais rezultatais

Šių metų valstybinių brandos egzaminų sesija praėjo stabiliai. Po pernai kilusių problemų ypatingas dėmesys buvo skirtas užduočių kokybei, jų atitikčiai ugdymo programoms ir sklandžiam egzaminų organizavimui.

„Labai didelis dėmesys skirtas ir visiems techniniams dalykams, klaidoms, kad jų nebūtų, ir šiais metais, iš tiesų, klaidų nebuvo. Dėl to džiaugiuosi, kad tą mums pavyko pasiekti“, – pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Gerėjo ir dalies egzaminų rezultatai. Matematikos B kurso egzaminą šiemet išlaikė 77,1 proc. kandidatų, o pernai – 57,1 proc. Biologijos egzaminą sėkmingai įveikė apie 92 proc. jį laikiusių mokinių.

Prie stabilesnės sesijos prisidėjo konkretūs sprendimai: egzamino išlaikymo riba sumažinta nuo 35 iki 25 taškų, neišlaikius matematikos egzamino leista tais pačiais metais perlaikyti jo antrąją dalį, o galutinis egzaminų pasirinkimo terminas pratęstas iki vasario 15 dienos.

Tai svarbus žingsnis stabilizuojant egzaminų sistemą. Toliau sieksime, kad jos taisyklės būtų aiškios ir iš anksto žinomos, užduotys – kokybiškos, o sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į mokinių ir visos švietimo bendruomenės poreikius.

Vyriausybė plečia Kultūros pasą: jis pasieks ir darželinukus, ir lituanistinių mokyklų vaikusKultūra nėra priedas prie u...
29/07/2026

Vyriausybė plečia Kultūros pasą: jis pasieks ir darželinukus, ir lituanistinių mokyklų vaikus

Kultūra nėra priedas prie ugdymo. Ji padeda vaikams pažinti pasaulį, ugdo kūrybiškumą ir stiprina ryšį su Lietuva. Todėl Vyriausybė pritarė siūlymui Kultūros pasą įtvirtinti Švietimo įstatyme ir išplėsti jo gavėjų ratą.

Numatyta, kad nuo 2028 m. Kultūros pasu galės naudotis apie 100 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų, o nuo 2029 m. – apie 10 tūkst. lituanistinių mokyklų mokinių užsienyje.

Programa auga jau dabar. Šiemet jos finansavimas padidintas 1,2 mln. eurų – iki 5,2 mln. eurų. Daugiau kaip 380 tūkst. mokinių gali rinktis iš maždaug 6 tūkst. kultūros ir meno veiklų. Oficialiais duomenimis, 2026 m. Kultūros paso biudžetas siekia 5,196 mln. eurų, tad įraše pateiktas suapvalinimas yra tikslus.

Tai nuosekli investicija į kūrybingą, kritiškai mąstančią ir ryšį su Lietuva jaučiančią kartą. Sieksime, kad plečiantis Kultūros pasui kartu augtų ir jo finansavimas.

Inga Ruginiene sieks didesnio finansavimo paramai pirmajam būstui įsigytiNuosavas būstas jaunoms šeimoms tampa vis sunki...
29/07/2026

Inga Ruginiene sieks didesnio finansavimo paramai pirmajam būstui įsigyti

Nuosavas būstas jaunoms šeimoms tampa vis sunkiau pasiekiamas – augančios kainos ir finansiniai reikalavimai daugeliui apsunkina savarankiško gyvenimo pradžią. Paramos poreikis išlieka didžiulis: vien šiemet valstybės pagalba jau pasiekė 940 šeimų, o dar mažiausiai 300 šeimų laukia eilėje.

Todėl socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė 2027 m. valstybės biudžeto derybose sieks didesnio finansavimo paramai pirmajam būstui. Tikslas – kad valstybės pagalba pasiektų daugiau jaunų šeimų ir padėtų joms įsikurti bei kurti ateitį Lietuvoje.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios ir svarbus palengvinimas – pirmąjį būstą perkantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažės nuo 15 iki 10 proc.

Tai reikšmingas žingsnis, tačiau vien jo nepakanka. Sieksime, kad kitų metų biudžete paramai būtų skirta daugiau lėšų, atsižvelgiant į realų šeimų poreikį ir situaciją būsto rinkoje.

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad rimtai svarstoma galimybė neperkelti migrantų į Lietuvą, o pasin...
28/07/2026

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad rimtai svarstoma galimybė neperkelti migrantų į Lietuvą, o pasinaudoti Europos Sąjungos numatytu solidarumo mechanizmu ir sumokėti finansinį įnašą.

Šiuo geopolitiškai jautriu laikotarpiu būtina įvertinti ne tik Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, bet ir visuomenės nuotaikas bei galimas socialines pasekmes. Vidaus reikalų ministro Martynas Katelynas siūlymas sumokėti numatytą įnašą ir atsisakyti migrantų perkėlimo vertinamas kaip racionali alternatyva.

„Kol kas Vyriausybė neišsakė pozicijos aiškios, tarsimės su vidaus reikalų ministru. Girdžiu jo poziciją, panašią poziciją yra išsakęs ekscelencija prezidentas ir aš manau, kad ta pozicija yra labai, labai rimtai svarstytina – susimokėti“, – pažymi M. Sinkevičius.

Galutinis sprendimas bus priimtas įvertinus visas aplinkybes ir Lietuvos gyventojų interesus. Vyriausybės tikslas – pasirinkti sprendimą, kuris leistų vykdyti Lietuvos įsipareigojimus ir kartu padėtų išvengti papildomų socialinių įtampų.

Parašai surinkti – kreipiamės į Konstitucinį Teismą dėl Šimonytės VyriausybėsLietuvos socialdemokratų partijos frakcijos...
27/07/2026

Parašai surinkti – kreipiamės į Konstitucinį Teismą dėl Šimonytės Vyriausybės

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai surinko reikiamus parašus ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydami įvertinti 2020 m. sudarytos Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos patvirtinimo procedūrą.

Konstituciniai reikalavimai negali būti taikomi pasirinktinai – jeigu abejojama vienos Vyriausybės procedūromis, pagal tuos pačius kriterijus turi būti vertinamos ir ankstesnės.

Kreipimesi prašoma išaiškinti, ar Šimonytės Vyriausybės programos patvirtinimo procedūra galėjo būti pradėta dar iki oficialaus Prezidento dekreto dėl Vyriausybės sudėties įsigaliojimo.

Mūsų pozicija aiški: Konstitucija turi galioti vienodai visiems – nepriklausomai nuo to, kas tuo metu yra valdžioje.

Kitąmet keliams – didesnis finansavimas, artėjantis prie milijardo eurųSusisiekimo ministras Juras Taminskas patvirtino,...
27/07/2026

Kitąmet keliams – didesnis finansavimas, artėjantis prie milijardo eurų

Susisiekimo ministras Juras Taminskas patvirtino, kad kitų metų biudžete kelių infrastruktūrai bus numatyta daugiau lėšų nei šiemet, o bendras finansavimas priartės prie milijardo eurų.

Didesnės investicijos į kelius planuojamos ir toliau išlaikant gynybą svarbiausiu valstybės prioritetu.

„Biudžetas tikrai yra įtemptas, nes esminis poreikis yra gynyba ir mes negalime nuo gynybos nukąsti lėšų ir skirti kitiems poreikiams, nes jei nebus valstybės, nereikės mums ir kelių. Tačiau, sudėjus visas eilutes, mes turime didesnį finansavimą nei buvo ankstesniu laikotarpiu“, – pabrėžia J. Taminskas.

Papildomų pajamų keliams suteiks nuo 2027 m. pradėsianti veikti elektroninė sunkiojo transporto rinkliavos sistema „Via Toll“. Prognozuojama, kad per pirmuosius jos veikimo metus keliams bus surinkta apie 110 mln. eurų – daugiau nei taikant dabartinę vinječių sistemą.

Kartu daugiau dėmesio bus skiriama nuolatinei ir prevencinei kelių priežiūrai, kad būtų stabdomas jų irimas ir ateityje reikėtų mažiau brangaus kapitalinio remonto.

Šiemet Valstybinio kelių fondo lėšomis finansuojamas 101 projektas: numatyta sutvarkyti 274 kilometrus kelių ir 51 kritinės būklės tiltą.

Jeigu vienas standartas – tai visoms Vyriausybėms.Konservatoriams paskelbus, kad jie kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl ...
27/07/2026

Jeigu vienas standartas – tai visoms Vyriausybėms.

Konservatoriams paskelbus, kad jie kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl XXI Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros, socialdemokratų frakcija Seime taip pat pradėjo rinkti parašus kreipimuisi į KT dėl 2020 m. Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros.

Jeigu vienu atveju keliami konstituciniai klausimai dėl Vyriausybės programos projekto registravimo momento, toks pats konstitucinis standartas turi būti taikomas ir analogiškai situacijai 2020 metais.

„Konstitucija negali būti aiškinama pagal politinį patogumą – vienaip, kai Vyriausybę sudaro konservatoriai, ir kitaip, kai ją formuoja jų politiniai oponentai. Jeigu programos projekto registravimo momentas kelia konstitucinių abejonių dėl XXI Vyriausybės, analogišką 2020 metų situaciją taip pat turi įvertinti Konstitucinis Teismas. Tikimės, kad abi situacijos bus vertinamos nuosekliai ir pagal tą patį konstitucinį standartą“, – sako LSDP frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.

Vytenis Andriukaitis – įtakingiausias Lietuvos atstovas Europos Parlamente 🇱🇹🇪🇺Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis užė...
24/07/2026

Vytenis Andriukaitis – įtakingiausias Lietuvos atstovas Europos Parlamente 🇱🇹🇪🇺

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis užėmė aukščiausią vietą tarp Lietuvos politikų 2026 m. Europos Parlamento įtakos indekse, kurį parengė ES politikos analitikos platforma „EU Matrix“. Tarp daugiau kaip 700 europarlamentarų jis pateko į 100 įtakingiausių ir užėmė 80-ąją vietą.

Šis įvertinimas atspindi ne populiarumą ar viešumą, o realią įtaką priimant Europos Sąjungos sprendimus. Vytenis Andriukaitis yra Socialistų ir demokratų frakcijos koordinatorius Visuomenės sveikatos komitete, taip pat paskirtas Europos biotechnologijų akto pranešėju – tai vienos svarbiausių pareigų Europos Parlamente.

Ilgametė politinė patirtis Lietuvoje ir Europos Komisijoje šiandien virsta realiu politiniu svoriu Europos Parlamente. Tai dar vienas įrodymas, kad Lietuvos balsas Europoje gali būti stiprus, girdimas ir turėti įtakos priimant visai Europos Sąjungai svarbius sprendimus.

Užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos Prezidentas pasirašė socialdemokratų inicijuot...
24/07/2026

Užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos

Prezidentas pasirašė socialdemokratų inicijuotas pataisas: konservatorių sugalvoto trečio brandos egzamino nebus. Lieka du egzaminai, kaip iki šiol. Prezidentui vetavus Seimo priimtus pakeitimus dėl „slenksčio“ dešimtokams, Seimo LSDP frakcija svarstys kompromisinį Prezidento siūlymą – slenksčio įsigaliojimą atidėti iki 2029-ųjų.

„Išsilavinimo „slenksčiai“ neturėtų tapti vaikų rūšiavimo įrankiu. Vidurinio išsilavinimo siekia tiek gimnazijų, tiek profesinio mokymo įstaigų mokiniai“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės Jurgitos Šukevičienės, ugdymas turi būti ne atranka, o starto linija. Pirmiausia – mokymasis, o ne „šauniausiųjų“ atranka pagal analogiją su „laisvąja rinka“.

Taikant „slenkstį“, pagrindinio išsilavinimo neįgiję jaunuoliai nebegalėtų rinktis daugiau kaip 80 proc. profesinio mokymo programų. Valstybė po vienos nesėkmės užtrenktų duris šešiolikmečiui.

„Užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos. Dabartiniai dešimtokai mokosi „ant slenksčio“ – tarp senų ir naujų programų. Tai ta vaikų karta, kuri 7–8 klasėse mokėsi pandemijos sąlygomis ir patyrė didžiausią mokymosi praradimą per pastaruosius dešimtmečius“, – primena J. Šukevičienė.

Socialdemokratų dominuojamas Seimas užbėgo už akių pokyčiams, kurie būtų įsigalioję jau rudenį dėl konservatorių priimtų Švietimo įstatymo pataisų: Seimas panaikino Švietimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus, taip pat atšaukė dar neįsigaliojusią nuostatą, pagal kurią vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų išlaikyti bent ketvertu.

Address

B. Radvilaitės Gatvė 1
Vilnius
01124

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 17:00

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Organization

Send a message to Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP:

Shortcuts

Share

Category