12/08/2026
Pasirodo, Naujosios Vilnios gyventojai nerimavo ne be reikalo.
Praėjusią savaitę rašėme apie į Naująją Vilnią perkeltą dalį Vilniaus atliekų srauto. Gyventojai skundėsi dvoku, o mes klausėme labai konkrečių dalykų: ar ši aikštelė tikrai tinkama mišrioms atliekoms ir kur nubėga per jas tekantis lietaus vanduo?
Tuomet iš Vilniaus mero ir Aplinkos apsaugos departamento girdėjome, kad teritorija patikrinta, atliekos laikomos ant tinkamos dangos, nuotekos surenkamos, reikalavimų laikomasi.
Dabar tas pats Aplinkos apsaugos departamentas po papildomo patikrinimo jau skelbia ką kita: ne visos atliekos buvo tvarkomos ant tinkamos dangos, nustatyta problemų ir su nuotekų surinkimu. „Ekonovus“ bus įpareigota jas pašalinti. O prokuratūros paprašyta įvertinti ir tai, ar mišrių atliekų rūšiavimas šioje vietoje apskritai yra teisėtas.
„Man šioje istorijoje svarbiausia net ne pasakyti „mes juk sakėme“. Svarbiau tai, kad žmonės neturėjo patys užuosti problemos ir tada kovoti dėl atsakymų. Jei savivaldybė dėl ekstremalios situacijos atveža atliekas į žmonių kaimynystę, jos pareiga yra iš anksto paaiškinti, kas čia vyks, kiek laiko ir kaip užtikrinama, kad tai saugu“, – sako žaliųjų pirmininkė Ieva Budraitė.
„Čia jau turime kalbėti ne apie vieną užsikimšusį šulinį. Klausimas daug platesnis – kaip veikia sprendimų priėmimas per ekstremalią situaciją, jei pirmiausia į naują vietą nukreipiami dideli mišrių atliekų srautai, o paskui aiškinamės, ar ten viskas teisėta ir tinkamai įrengta. Ekstremali situacija leidžia veikti greičiau, bet ji neatleidžia nuo pareigos veikti atsakingai“, – sako buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Institucijoms ši istorija turėtų būti pamoka. Krizės metu neužtenka rasti naują vietą atliekoms. Reikia iš anksto įsitikinti, kad sprendimas saugus, paaiškinti jį žmonėms ir tik tada sakyti, kad krizė valdoma.
Nes krizė nėra suvaldyta, jei jos problemos tiesiog perkeliamos iš Gariūnų į kitą Vilniaus rajoną.
