02/08/2026
Kas bendro tarp katedros ir kėdės?
Viskas prasidėjo nuo noro patogiai pasėdėt.
Senovės graikams ir romėnams žodis „kathedra“ reiškė tiesiog kėdę su atlošu. Vėliau kathedra imtas vadinti iškilmingas vyskupo krėslas, o bažnyčia, kurioje jis stovėjo, tapo katedra. Kitaip tariant, pagrindine vyskupijos bažnyčia.
Valdovai greitai suprato, kad užpakaliui pasiekus baldą, padiktuotas įsakymas akimirksniu įgauna dieviškos galios, ir visi privalo jam paklusti. Taip užgimė sosto tradicija.
Tas pats žodis „kathedra“ netikėtai nuveda ir prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino.
Jo antspaudas neišliko, tačiau iš rašytinių šaltinių žinoma, kad Gediminas sėdėjo „ant katedros“ (in cathedra), dešinėje rankoje laikydamas karūną, o kairėje skeptrą.
Kaip iš tiesų atrodė Gedimino „kathedra“, t.y. sostas, nežinoma.
Antspaudą tikriausiai gamino Rygos meistrai. Nematę tikrojo Vilniaus pilių sosto, jie pavaizdavo tokį, koks ir derėjo didingam valdovui.
Tuo tarpu Vytauto antspaude Lietuvos valdovas dėvi mitrą, apsiaustą, laiko kalaviją ir skydą. Tačiau jo „kathedra“ stebėtinai kukli. Tai tiesiog suolas su pagalvėle.
Na, o Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, iškart persėdo ant prabangaus, gotikinio sosto su baldakimu ir visais įmanomais pagražinimais.
Vėliau Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis vėl liko ištikimas lietuviškam minimalizmui. Jo antspaude valdovas sėdi ant paprasto suolo be atlošo.
Taigi ne kiekviena puošni kėdė buvo sostas. Ir ne kiekvienas sostas turėjo būti prabangus.
Istorija moko, kad valdžia yra laikina ir sostas galiausiai tėra baldas. Todėl apie žmones, kurie nenori atiduoti valdžios, ir sakome: laikosi „įsikibę į kėdę“.
Valdovų antspaudai – komentaruose.
Parengta pagal: dr. Loreta Skurvydaitė, „Kelios pastabos apie sosto vaizdavimą XIV amžiaus pabaigos–XV amžiaus vidurio Lietuvos valdovų sfragistikoje“, Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 23, p. 85–93. Ir pagal: Rasa Janulevičiūtė, „Lietuvos dizaino naratyvai: 10 kėdžių“, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018.
