Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė - RVUL

21/08/2026

20/08/2026

Psichoaktyviųjų medžiagų rinka sparčiai keičiasi – yra gausybė naujų preparatų, kurių poveikis ir keliama rizika nėra pakankamai žinomi. Europoje vienu metu cirkuliuoja apie 400 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, o dalies jų įprasti narkotikų testai gali neaptikti.
RVUL Toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas prof. Robertas Badaras tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ atkreipia dėmesį į tai, kaip keičiasi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo aplinka, kokias grėsmes ji kelia jauniems žmonėms ir kodėl priklausomybė nėra vien valios klausimas.
Problema, pasak R. Badaro, yra ne tik didesnė pasiūla, bet ir vartojimo normalizavimas – kai jaunas žmogus pats vartojimą ima laikyti norma, o ne rizikingu elgesiu. Paauglystėje impulsų kontrolė dar nėra visiškai susiformavusi, todėl atlygio ir rizikos mechanizmai yra ypač jautrūs psichoaktyviųjų medžiagų poveikiui. Net po ilgesnio nevartojimo smegenys gali išlikti jautrios su vartojimu susijusiems signalams, tad priklausomybės gydymas nėra vien tik apie valios turėjimą.
Išsamias prof. R. Badaro įžvalgas apie šiandienos toksikologijos iššūkius išgirskite ar skaitykite komentaruose esančiose nuorodose.

11/08/2026

LR Sveikatos apsaugos ministerija išreiškė padėką RVUL Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus komandai už aktyvų, profesionalų ir atsidavusį darbą organų donorystės procese.

RVUL dirbanti gydytoja anesteziologė reanimatologė, donorystės-transplantacijos proceso koordinatorė Daiva Vilija Čičiškinienė sako, kad donorystė – neeilinis ir labai sudėtingas procesas, kuriam įgyvendinti reikia visos komandos susitelkimo.

„Organų donorystė – tai sritis, kurioje susipina aukščiausia kompetencija, žaibiška reakcija, nepriekaištingas komandinis darbas ir gili empatija. Už kiekvieno sėkmingo donorystės etapo stovi dešimtys specialistų, dirbančių be poilsio minučių, kad kitiems suteiktų galimybę gyventi.

Visgi pačią didžiausią pagarbą reikėtų skirti donorų artimiesiems. Jų priimtas sunkus, tačiau nepaprastai kilnus sprendimas skaudžiausią netekties akimirką tampa neįkainojama gyvybės dovana kitiems", – pabrėžia gydytoja.

06/08/2026

KVIEČIAME PRISIJUNGTI VEIKLOS IR STATISTINIŲ DUOMENŲ ANALITIKĄ (-Ę)!

DARBO POBŪDIS:
☑ Rinkti, sisteminti, apdoroti ir analizuoti duomenis iš įstaigoje naudojamų informacinių sistemų bei statistinių duomenų įvedimo programų; identifikuoti tendencijas.
☑ Skaičiuoti ir analizuoti įstaigos veiklos rodiklius, ruošti statistinių duomenų suvestines bei įvairias ataskaitas.
☑ Rengti aiškias įžvalgas, išvadas ir pasiūlymus vadovybei bei struktūriniams padaliniams.

MES TIKIMĖS, KAD TU:
☑ Esi įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir baigęs statistikos, ekonometrijos, matematikos ar informatikos studijų programą ir gali save pavadinti pažengusiu MS Excel programos vartotoju, o darbo patirtis su bent vienu programiniu paketu (Power BI, R, Python ar pan.) statistikos srityje būtų didelis privalumas.
☑ Išmanai funkcinių duomenų statistiką, statistinį modeliavimą ir sprendimus, gebi paaiškinti, ką rodo duomenys bei kokių veiksmų būtų galima imtis.
☑ Puikiai dirbi su didelės apimties duomenų bazėmis bei turi darbo patirties su duomenų bazių valdymo sistema.

TAU SIŪLOME:
☑ 2640 - 3140 Eur atlygį (neatskaičius mokesčių);
☑ Papildomus laisvadienius (ligos dienas, laisvą nuo darbo gimtadienį);
☑ Galimybę darbe pietauti už 1 Eur, sporto salę darbuotojams ligoninės patalpose;
☑ Nuolaidas laboratoriniams tyrimams, užsiėmimams baseine;
☑ Nemokamą parkingą.

Visas darbo pozicijos aprašymas – čia: https://bit.ly/4hh8T6L
Susidomėjusius kviečiame kreiptis tel. +370 5 204 0826 arba parašyti [email protected]

05/08/2026

RVUL dirbanti otochirurgė dr. Irina Arechvo papasakojo apie neseniai atliktą paprastą, tačiau RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje retai pasitaikančią operaciją – timpanostomiją. Gydytoja sako, kad tai – dažniausia vaikų ausų operacija, atliekama tuomet, kai už būgnelio ilgą laiką kaupiasi skystis. Jos metu ausies būgnelyje padaromas mažas pjūvis ir įstatomas ventiliacinis vamzdelis. Tai lengva operacija, nuo kurios jaunieji gydytojai otorinolaringologai pradeda savo kelią ausų chirurgijoje.

„Kadangi mūsų ligoninėje gydome tik suaugusiuosius, šią operaciją dažniausiai atliekame pacientams, sergantiems komplikuotais ūminiais vidurinės ausies uždegimais. Apskritai, suaugusiųjų situacija šiuo požiūriu yra kiek kitokia.

Vienpusis serozinis vidurinės ausies uždegimas žmogui, kuris anksčiau niekada neturėjo vidurinės ausies problemų, yra įtartinas požymis. Tokiais atvejais svarbu atmesti retesnes, bet pavojingas priežastis – nosiaryklės ir kaukolės pamato navikus, kurie užspaudžia arba perauga Eustachijaus vamzdį.

Todėl visais tokiais atvejais prieš operaciją atliekame nosiaryklės endoskopinį tyrimą ir papildomus radiologinius tyrimus. Retais atvejais panašius simptomus gali sukelti ir kraujagysliniai pakitimai, pavyzdžiui, vidinės miego arterijos aneurizma“, – pasakoja dr. I. Arechvo.

Ji papildo, kad lėtinį serozinį vidurinės ausies uždegimą taip pat gali imituoti smegenų skystis vidurinėje ausyje: „Turėjau tokių atvejų savo praktikoje. Smegenų skystis gali patekti į vidurinę ausį per kaulinius defektus arba dėl anatominių galvos smegenų dangalų išsigaubimų į speninę ataugą (vadinamųjų arachnoidinių granuliacijų). Tokiems pacientams dažnai kartojasi pūlingi meningitai.

Šis pavyzdys rodo, kad ausų chirurgijoje nėra „nerimtų“ procedūrų – kiekvienas atvejis reikalauja individualaus žvilgsnio ir aukščiausios kvalifikacijos. Būtent todėl simptomų priežasties nustatymas ir tiksli diagnostika išlieka viena svarbiausių sėkmingo gydymo dalių.“

Operacinės komanda: otochirurgė dr. Irina Arechvo, gydytoja anesteziologė reanimatologė Guoda Jankaitytė, anestezistės Laima Braziulienė ir Ana Ponomarenko, instrumentatorės Oksana Grablevskienė ir Irina Galkina

04/08/2026

Šių metų liepos pabaigoje RVUL chirurgai atliko 100-ąją operaciją, pasitelkę robotinę sistemą.

„Galime pasidžiaugti, kad robotinės chirurgijos įdiegimas RVUL buvo spartus ir sklandus. Esame patenkinti atliktų operacijų skaičiumi ir įvairove, bei tuo, kad ši chirurgijos rūšis prieinama įvairiomis ligomis sergantiems pacientams. Svarbu paminėti, kad pradėjome taikyti robotines operacijas ne tik planiniams, bet ir ūmiomis chirurginėmis ligomis sergantiems pacientams – šiuo metu tai yra naujausia robotinės chirurgijos vystymosi kryptis pasaulyje. Todėl džiaugiamės, kad esame priekyje, o ne tik atkartojame jau esamus pasiekimus.

Žengę šiuos žingsnius supratome, kad robotinė chirurgija yra ir bus neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Atidžiai sekame robotinės technologijos vystymosi tendencijas pasaulyje ir, remdamiesi įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis, siekiame savo darbe naudoti pačias pažangiausias robotines sistemas”, – pabrėžia Bendrosios chirurgijos centro vadovas, robotinės chirurgijos programos RVUL koordinatorius prof. dr. N. E. Samalavičius.

Plačiau skaitykite čia: https://bit.ly/4hNAGf7

03/08/2026

Naujame žurnalo „RVUL ŽMONĖS“ numeryje galite skaityti populiariausius 2026 m. pirmojo pusmečio pranešimus žiniasklaidai, įdomiausius socialinių tinklų įrašus, sužinoti apie aktualius ligoninės ir jos komandos gyvenimo įvykius bei pasiekimus. ➡https://bit.ly/4xfVOiA
Gero skaitymo!

29/07/2026

„Kasdien konsultacijose sutinku žmonių, kurie skundžiasi energijos stoka, sunkumu atsikelti ryte, mieguistumu dienos metu ar suprastėjusia koncentracija. Dažnai jie jau būna išbandę įvairius vitaminus, atlikę kraujo tyrimus, tačiau atsakymo, kodėl nuolat jaučiasi pavargę, taip ir neranda. Kartais priežastis slypi ten, kur jos mažiausiai tikimasi – sutrikusiame kvėpavime per nosį“, – sako RVUL dirbanti gydytoja otorinolaringologė Ernesta Morozaitė.

Paklausta, kada vertėtų pagalvoti apie nosies kvėpavimo įvertinimą, gydytoja ragina atkreipti dėmesį į tokius simptomus: dažnai jaučiate užgulusią nosį, viena šnervė beveik visada kvėpuoja blogiau, miegate išsižioję, rytais džiūsta burna, knarkiate, dažnai jaučiatės nepailsėję, sportuojant greitai pritrūksta oro, nuolat naudojate nosies lašus. „Deja, daugelis žmonių prie tokių simptomų pripranta. Po kelių ar keliolikos metų jie net nebeprisimena, ką reiškia laisvai kvėpuoti per nosį“, – sako ji.
Visą straipsnį skaitykite čia: https://bit.ly/4frqTKf

20/07/2026

Tris dešimtmečius gyvavęs policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) nuo šiol vadinamas poliendokrininiu metaboliniu kiaušidžių sindromu – PMKS. Šią žinią neseniai paskelbė Europos endokrinologų kongrese Prahoje susirinkusi tarptautinė ekspertų bendruomenė. Svarbu tai, kad keičiasi ne tik sindromo pavadinimas, bet ir požiūris į vieną dažniausių moterų endokrininių sutrikimų.

„Klinikinėje praktikoje ligų pavadinimai kinta labai retai. Dar rečiau tai nutinka tuomet, kai keičiasi ne tik medicininis terminas, bet ir pati samprata apie būklę. Šįkart įvyko būtent toks istorinis lūžis – šiandien aiškiai suprantame, kad tai nėra vien kiaušidžių problema. Tai – viso organizmo neuroendokrininių ir metabolinių pokyčių nulemta būklė, galinti paveikti moters sveikatą įvairiais jos gyvenimo etapais“, – teigia VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja endokrinologė, Vilniaus universiteto docentė, Europos endokrinologų draugijos Klinikinio komiteto narė dr. Lina Zabulienė.

Gydytoja endokrinologė skatina atsisakyti ir kitų visuomenėje vis dar gajų mitų, su kuriais susiduria moterys: „PMKS nėra netinkamo gyvenimo būdo, persivalgymo, tingumo ar valios stokos pasekmė. Tai – daugiaveiksnė būklė, kurios raidą lemia genetinių, epigenetinių, neuroendokrininių, metabolinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Būtent dėl šių biologinių ypatybių moterims yra nepalyginamai sunkiau valdyti svorį. Kai moteris supranta, kad ji dėl to nėra kalta, nuo jos pečių nukrenta didelė emocinė našta“.
Visą straipsnį skaitykite čia: https://bit.ly/3R6Nl22

17/07/2026

RVUL Skubiosios pagalbos skyriuje – rekordiniai pacientų srautai. Nuo birželio pradžios čia apsilanko vidutiniškai apie 320 pacientų per parą, o kai kuriomis dienomis – beveik 400.
„Skubiosios pagalbos skyriuje kasdien susiduriame su labai skirtingomis situacijomis. Vieni pacientai atvyksta dėl sunkių traumų, ūmių ligų ar būklių, kai kiekviena minutė yra svarbi. Kiti kreipiasi dėl sveikatos problemų, kurios nėra skubios ir galėtų būti išspręstos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Mūsų tikslas – kad kiekvienas žmogus gautų reikalingą pagalbą kuo greičiau, tačiau labai svarbu, kad skubios pagalbos ištekliai pirmiausia būtų prieinami tiems, kuriems jų reikia nedelsiant“, – sako Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
❗️Skubiosios pagalbos skyriuje pacientai vertinami pagal būklės sunkumą, o ne pagal atvykimo ar laukimo laiką. Sudėtingiausios būklės pacientai, atitinkantys 1-ąją būtinosios pagalbos teikimo kategoriją, priimami nedelsiant, 2-osios kategorijos pacientai – per 10 min, 3-osios kategorijos – per 1 val., 4-osios – per 2 val., o ne dėl būtinosios pagalbos atvykę 5-osios kategorijos pacientai turi būti apžiūrėti per 24 val.
Daugiau apie būtinosios pagalbos teikimo principus ir kodėl atvykusiems pacientams tenka laukti skaitykite komentaruose esančioje nuorodoje.
📷 J. Kalinsko / ELTA nuotr.