Lietuvos radijo ir televizijos komisija

18/08/2026

🤖 DI turinys turės būti žymimas. Bet kas sukontroliuos tai, kas ateina iš už ES ribų?

Nuo rugpjūčio 2-osios taikomi ES Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai. Jie, be kita ko, numato pareigą tam tikrais atvejais informuoti, kad turinys buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI.

Tačiau didžioji dalis DI įrankių, kaip ir socialinių platformų, kuriose toks turinys plinta, veikia už ES ribų.

💬 „Galime numatyti, pareikalauti, kad kažkas įgyvendintų, bet jeigu tie DI įrankiai yra už ES ribų, o absoliučiai dauguma jų tokiais yra, kyla klausimas, kaip vyks kontrolė“, – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Kai klaidinantis DI turinys paskelbiamas žiniasklaidoje, aišku, į ką kreiptis. Kai jis plinta socialiniuose tinkluose iš netikrų paskyrų, tiesiogiai pasiekti jo skleidėją kur kas sunkiau – tenka kreiptis į pačią platformą ir laukti jos reakcijos.

O atpažinti, ar turinys sukurtas arba pakeistas naudojant DI, darosi vis sunkiau. Giliosios klastotės gali būti pasitelkiamos dezinformacijai ir apgavystėms.

💬 „Tai nėra finalas. Tai, apie ką mes dabar kalbame, po septynerių ar aštuonerių metų gali būti visiškai pasikeitusi situacija. Tai yra tik pradinė tarpinė stotelė“, – sako M. Martišius.

🔗 Plačiau – nuorodoje komentaruose.

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

13/08/2026

Ar žinome, kokioje informacinėje Lietuvoje gyvena Lietuvos žmonės?

Du žmonės gali gyventi tame pačiame mieste, eiti į tą pačią parduotuvę, balsuoti tuose pačiuose rinkimuose – ir kartu gyventi visiškai skirtingose informacinėse tikrovėse.

Vienam socialiniai tinklai kasdien rodo vienus įvykius, problemas ir nuomones. Kitam – visai kitus. Kuo ilgiau žiūrime, spaudžiame, dalijamės, tuo geriau algoritmai išmoksta, ką mums parodyti rytoj.

Problema ta, kad mes nežinome, ką mato kitas žmogus.

Negalime tiesiog atsidaryti „TikTok“, „YouTube“ ar kito socialinio tinklo ir patikrinti, kokia informacija pasiekia skirtingas Lietuvos visuomenės grupes. Mes patys matome algoritmų mums parinktą vaizdą.

O rinkimai artėja – pirmiausia savivaldos, vėliau Seimo ir Prezidento.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius laidoje „(Ne)viešas interesas“ atkreipia dėmesį į Rumunijos pavyzdį. Ten prezidento rinkimų rezultatai buvo panaikinti, o socialinių tinklų įtaka rinkėjams tapo vienu svarbiausių klausimų.

Rumunijos patirtis išryškino gerokai platesnę problemą: kas nutinka demokratijai, kai dalis visuomenės pradeda gyventi tarsi paralelinėje informacinėje visatoje?

Ir dar svarbiau – kaip tokią grėsmę pastebėti, jeigu į tą paralelinę visatą patys net negalime patekti?

11/08/2026

🇪🇺 LRTK iškeltas „YouTube“ klausimas – ant Europos Komisijos darbo stalo

Lietuvos turinio kūrėjų keliami klausimai dėl „YouTube“ reklamos kainodaros pasiekė Europos Komisiją.

LRTK kreipėsi į Komisiją atkreipdama dėmesį į „YouTube“ taikomas reklamos kainodaros praktikas ir jų poveikį Lietuvos kūrėjams. Europos Komisija patvirtino, kad į LRTK pateiktas pastabas bus atsižvelgta toliau formuojant politiką šioje srityje.

Tai ypač aktualu dabar, kai Komisija peržiūri Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir vertina didžiųjų vaizdo dalijimosi platformų taikomų sąlygų sąžiningumą bei vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimą Europos rinkoje.

💬 „Lietuvos kūrėjai veikia toje pačioje Europos rinkoje, todėl jų interesai negali likti paraštėse vien todėl, kad mūsų rinka yra mažesnė. Siekėme, kad Lietuvos kūrėjų keliami klausimai būtų girdimi ten, kur formuojamos visai Europos Sąjungai svarbios taisyklės“, – sako LRTK pirmininkas dr. Mantas Martišius.

Europos Komisija pabrėžė, kad bendrojoje rinkoje turi būti užtikrinamos vienodos konkurencinės sąlygos verslui, įskaitant turinio kūrėjus. Kartu Komisija pažymėjo, kad skirtingos komercinės sąlygos skirtingose ES valstybėse savaime nėra ES teisės pažeidimas, tačiau jos turi atitikti ES ir nacionalinę teisę.

📌 LRTK ir toliau kels Lietuvos turinio kūrėjams svarbius klausimus Europos lygmeniu ir sieks, kad į Lietuvos rinkos interesus būtų atsižvelgiama formuojant bendras ES taisykles.

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

10/08/2026

„Tango šokamas dviese.“

LRTK pirmininkas Mantas Martišius laidoje „(Ne)viešas interesas“ kalbėjo apie informacines grėsmes, socialinių tinklų įtaką ir mūsų pačių vaidmenį informacinėje erdvėje.

Kalbėdami apie priešiškų valstybių kuriamus naratyvus ir bandymus paveikti visuomenę, neturėtume pamiršti ir kitos pusės – mūsų pačių atsparumo bei gebėjimo kritiškai vertinti mus pasiekiantį turinį.

📱 Juk socialiniai tinklai šiandien – televizija mūsų kišenėje.

🎥 Kviečiame žiūrėti pokalbį.

06/08/2026

📱 Ar Europa iš tiesų stojo į kovą su technologijų milžinais?

Per pastaruosius metus Europos Sąjunga pradėjo taikyti naujas taisykles didžiosioms skaitmeninėms platformoms. Jų tikslas – ne bausti, o užtikrinti saugesnę skaitmeninę erdvę, didesnį reklamos skaidrumą ir sąžiningesnę konkurenciją.

Kodėl DSA ir DMA sulaukia tiek daug dėmesio? Kuo šie teisės aktai skiriasi? Kodėl jų taikymas sukėlė diskusijas ne tik Europoje, bet ir JAV? Ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka Lietuva?

🎥 Atsakymus į šiuos klausimus rasite vaizdo įraše.

04/08/2026

Kada socialinių tinklų platformos turi pašalinti turinį?

Jei socialiniuose tinkluose skelbiamas turinys pažeidžia įstatymus, platformos gali būti įpareigotos jį pašalinti arba apriboti prieigą prie jo.

Pirmą kartą LRTK tai praktiškai išbandė kreipdamasi į „Meta“ dėl „Facebook“ paskyros, kurioje, Komisijos vertinimu, sistemingai buvo pažeidžiamos autorių teisės – be leidimo skelbiami Lietuvos transliuotojų TV3, LRT ir LNK reportažai bei laidų fragmentai. Dalis įrašų taip pat buvo lydimi neapykantą kurstančių ir klaidinančių tekstų.

Siekdama pagrįsti, kad pažeidimai nėra pavieniai, LRTK pateikė 10 konkrečių pavyzdžių ir paprašė pašalinti visą paskyrą.

📌 „Meta“ pašalino arba apribojo prieigą prie visų LRTK nurodytų įrašų, tačiau pačios paskyros nepašalino.

💬 „Šis atvejis parodė, kad oficialūs LRTK pranešimai platformoms gali duoti konkretų rezultatą. Pateikėme išsamiai pagrįstą informaciją apie sisteminius autorių teisių pažeidimus ir kitą, mūsų vertinimu, neteisėtą turinį. Po mūsų kreipimosi „Meta“ pašalino visus pranešime nurodytus įrašus. Tačiau vien atskirų įrašų pašalinimo nepakanka, jei paskyra ir toliau naudojama tokiam pačiam turiniui skelbti. Todėl sieksime, kad platformos vertintų ne tik pavienius įrašus, bet ir paskyras, kurių veikla grindžiama sisteminiais teisės pažeidimais“, – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

LRTK pasinaudos „Meta“ numatyta apeliacijos procedūra ir sieks, kad platforma iš naujo įvertintų sprendimą nešalinti visos paskyros.

👉 Daugiau apie šį atvejį – komentare.

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

03/08/2026

💶 1,75 euro Lietuvoje. Iki 11 eurų JAV. Kodėl už tokį patį 1 000 „YouTube“ peržiūrų skirtumas gali siekti kelis kartus?

Lietuvos turinio kūrėjai už reklamą „YouTube“ dažniausiai uždirba 1–3,5 euro už 1 000 monetizuojamų peržiūrų. Tuo metu JAV auditoriją pasiekiantys kanalai paprastai gauna 4–11 eurų. Vien šių metų birželį Lietuvos kūrėjų RPM, remiantis „YouTube“ duomenimis, siekė 1,75 euro.

„YouTube platforma nurodo, kad reklamuotojai gali pasirinkti geografines teritorijas, kuriose nori rodyti reklamą, o reklamuotojų konkurencija skirtingose rinkose nėra vienoda. Todėl skiriasi tiek reklamuotojų mokama suma už 1 tūkst. reklamos parodymų, tiek turinio kūrėjo faktiškai gaunamos pajamos“, – sako LRTK Teisės skyriaus vedėjas Vadimas Gasperskis.

Svarbu pabrėžti, kad lemiamą reikšmę paprastai turi ne kūrėjo gyvenamoji ar registracijos vieta, o jo žiūrovų geografija.

📩 Būtent dėl informacijos stokos ir skaidrumo klausimų LRTK kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti, ar tokia praktika neprieštarauja ES vidaus rinkos principams ir nesudaro nevienodų sąlygų skirtingose valstybėse veikiantiems turinio kūrėjams.

Lietuvos turinio kūrėjai už reklamą platformoje „YouTube“ dažnai gauna kelis kartus mažesnes pajamas nei kūrėjai Vakarų Europoje ar JAV. Pasak ekspertų, pagrindinė to priežastis – auditorijos geografinė rinka ir reklamuotojų kainos. Vis...

30/07/2026

Kaip socialiniai tinklai keičia mūsų gyvenimą – ir kodėl didžiausia rizika kyla jauniausiems?

Socialiniai tinklai formuoja ne tik tai, ką matome, bet ir tai, kaip mąstome, bendraujame bei suprantame pasaulį.

LRTK atliekami tyrimai rodo, kad jauniausiai auditorijai socialiniai tinklai tampa vis svarbesniu informacijos šaltiniu. Todėl vis daugiau valstybių ieško būdų, kaip geriau apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo jų poveikio.

🎥 Laidoje „(Ne)viešas interesas“ LRTK pirmininkas Mantas Martišius pasakoja, kodėl socialinių tinklų poveikis vaikams ir paaugliams tampa vienu svarbiausių iššūkių Europoje.

29/07/2026

📱 Ar paaugliams netrukus bus apribota prieiga prie socialinių tinklų?

Europa svarsto vis griežtesnes taisykles – kai kur socialiniais tinklais iki tam tikro amžiaus būtų galima naudotis tik gavus tėvų sutikimą. Prancūzija jau priėmė istorinį sprendimą, o panašios diskusijos vyksta ir kitose Europos šalyse, įskaitant Lietuvą.

Kodėl vis daugiau dėmesio skiriama amžiaus patikrai? Kas turėtų prisiimti atsakomybę – tėvai ar platformos? Ir ar tokie ribojimai iš tiesų veiktų?

🎥 Plačiau – vaizdo įraše.

28/07/2026

🎭 Ar iš karto supratote, kad tai – deepfake?

Šiandien dirbtinio intelekto technologijos leidžia sukurti vaizdo įrašus, kurie atrodo itin tikroviškai. Kartais užtenka vos kelių sekundžių susimąstyti, kad suabejotume tuo, ką matome.

Šiame pavyzdyje pasitelkus deepfake technologiją į vaizdo įrašą buvo įterptas futbolininko Erlingo Haalando atvaizdas, taip sudarant įspūdį, kad jis iš tiesų išsigando pats savęs. Tačiau tai – ne tikras vaizdo įrašas, o dirbtinio intelekto sukurta klastotė.

💡 Kas yra deepfake?
Deepfake – tai dirbtinio intelekto technologija, leidžianti sukurti tikroviškai atrodančius, tačiau suklastotus vaizdo ar garso įrašus.

Ar pavyko atpažinti, kad šis vaizdo įrašas buvo suklastotas? O gal iš pradžių patikėjote, kad jis tikras?

💬 Pasidalykite savo įspūdžiais komentaruose.