❗ Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba netoleruoja komentarų, kuriais socialiniuose tinkluose skleidžiama dezinformacija, pažeidžiami įstatymai, raginama nesilaikyti teisėtų valdžios nurodymų, taip pat kuriais žeminamas žmogaus orumas ar valstybė, skleidžiamas ar kurstomas smurtas, neapykanta, rasinė ir kitokia diskriminacija ar kuriais skleidžiama komercinio pobūdžio ar politinė reklama. Taip p
at nustačius tokius komentarus sistemingai rašančius asmenis, LVAT Facebook paskyroje bus neleidžiama komentuoti iš jų paskyrų.
**********************************************************************************************************************
Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo ištakų istoriškai galėtume pradėti ieškoti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų: tai ir Lietuvos Metrika, kuri buvo sudaroma Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, ir Lietuvos Statutai, kuriuose dar XVI a. buvo reglamentuota, kaip turi būti saugomi dokumentai. Kaip atskiros įstaigos, pirmieji archyvai Lietuvoje atsirado XIX amžiaus II pusėje, kai 1852 m. Vilniuje buvo įsteigtas Centrinis senųjų aktų archyvas. Tarpukario laikotarpiu Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. Kaune pradėjo veikti Centralinis valstybės archyvas. Sovietiniu laikotarpiu susiformavo valstybinių archyvų sistema: be Centrinio archyvo, buvo įsteigti valstybiniai archyvai apskrityse. Jų skaičius, kaip ir pavadinimai, ne kartą keitėsi. Visų valstybės archyvų veiklą koordinavo 1960 m. rugsėjo 21 d. įsteigta Archyvų valdyba prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos. 1980 m. birželio 30 d. Archyvų valdyba prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos buvo pertvarkyta į Vyriausiąją archyvų valdybą prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kai kurių departamentų ir kitų tarnybų steigimo“ buvo įsteigta Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri perėmė nuo 1990 m. liepos 1 d. panaikintos Vyriausiosios archyvų valdybos funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 542 „Dėl Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pertvarkymo“ Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1786 „Dėl Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimo pakeitimo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuostatų patvirtinimo ir pavedimo Kultūros ministerijai“ Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2011 m. sausio 1 d. pakeitė savo pavadinimą – tapo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
1990 m. kovo 11 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvoje archyvų įstatymai keitėsi tris kartus, ir keitėsi iš esmės: pirmasis galiojo nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 29 d., naujas Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas įsigaliojo 1995 m. gruodžio 30 d.; dabartinė jo redakcija – Dokumentų ir archyvų įstatymas – nuo 2005 m. sausio 1 d., su naujausiais pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2011 m. Per pastaruosius du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius kito ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų skaičius: 1991 m. jų buvo 22, 1997 m. – 20, nuo 2001 m. – 16. Tačiau valstybinės archyvų sistemos modelis išliko toks pats: viena centrinė institucija ir jai pavaldūs valstybės archyvai, kaip atskiri juridiniai vienetai.
Šiuo metu Lietuvos valstybinę archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir 9 valstybės archyvai, iš jų 4 – regioniniai archyvai.
_____________________________________________________________
The emergence of archives in Lithuania is associated with the formation of the Lithuanian state in the first half of the 13 th c. The old Lithuanian chancery archives of Grand Duke and King Mindaugas did not survive: they were destroyed by numerous wars and fires. The Grand Duke's chancery archives later acquired the title of the Lithuanian Metrica. In the Middle Ages archives of towns, churches and estates were formed. When the Russian Empire occupied Lithuania in 1795, the most important Lithuanian archives were transferred to Russia. It was in middle of the 19th century the first archives was established as a special institution for accumulating and preserving records. The year 1852 saw the establishment of the Vilnius Central Archives of Early Register Books, the purpose of which was to preserve official files of the Grand Duchy of Lithuania. Records from the period of the Russian invasion (19th-20th cc.), belonging to Tsarist Russian institutions of the Vilnius Gubernya, were stored in the Joint Archives of Vilnius Institutions established in 1872-1876. After the declaration of the independent Republic of Lithuania, the Central State Archives were established in Kaunas on 19 October, 1921. The purpose of these archives was to collect and preserve all records of former state and local government institutions, take care of archives belonging to private persons, and accommodate archival records recovered from Russia. During the soviet occupation (from 1940), Lithuanian Archives were reorganized according to the soviet pattern and brought under subordination to the Ministry of Interior. In 1961 the Archival Board under the Council of Ministers of the LSSR was established. In 1957-1968, the basis was laid to the network of state archives consisting of central and regional archives. After the Lithuanian independence was reestablished on 11 March, 1990, the modern system of state archives was formed. At present, the state archival system consist of Office of the Chief Archivist of Lithuania, Lithuanian State Historical Archive, Lithuanian Central State Archive, Lithuanian State Modern Archive, Lithuanian Special Archive, Lithuanian Archive of Literature and Art and ten County archives. The National Documentary Fond consists of activity documents of state and municipal institutions, agencies and enterprises, persons authorised by the state, activity documents of state agencies and enterprises which operated in Lithuania at various times, as well as the documents preserved in state archives. Activity documents of enduring value of non-governmental organisations, private legal and natural persons, as well as the documents of the historical heritage of Lithuania or related to Lithuania, or their copies, received from other states may be included to the National Documentary Fond. Today, state archives play an important role in the processes of preserving and using public records of the Lithuanian National Documentary Fond, making them accessible to the citizens and governmental and public institutions, creating efficient information search systems, providing public services. For the transparency and accountability purposes of the public administration state archives service play an important role in the processes of records management in public sector. State archives perform control approximately 2 000 institutions and agencies.
