Vilniaus universiteto biblioteka

17/08/2026

⚓ 1772 metais, būdamas vos 17-os, Georgas Fosteris kartu su tėvu išplaukė į Jameso Cooko vadovaujamą ekspediciją. Siekdami surasti nežinomą Pietų žemyną, ekspedicijos dalyviai atsidūrė neįtikėtinai šalia: kelis kartus kirto Pietų poliaratį, priplaukė Amundseno jūrą. Žemyno neradę, jie išplaukė ieškoti naujų žemių Ramiajame vandenyne.

Po kelionės jaunasis Georgas tapo tikra įžymybe – visi troško su juo susitikti ir išgirsti neįtikėtinų kelionių istorijų. Atsiverė net karališkųjų rūmų durys. Kaip bebūtų, šlovė G. Forsteriai netruko tapti erzinančia našta – tų pačių istorijų pasakojimas, atsakinėjimas į tuos pačius klausimus...

📚 Priebėgą jis rado mokslo pasaulyje, o karjeros posūkiai mokslininką atvedė... į Vilnių. Čia jis ėmė vadovauti Vilniaus universiteto Gamtos mokslų istorijos katedrai.

Nors iš pradžių G. Forsteris apie Vilnių atsiliepė gražiai, vėliau jo laiškai bičiuliams tapo kupini nusivylimo ir tremties nuotaikų. Ir visgi, geriausiam savo draugui mokslininkas yra rašęs: „Vokietijoje per tą patį laiką tiek daug nebūčiau nuveikęs.“

✨ Kokie vėjai G. Fosterį nubloškė į Vilnių? Kuo džiaugėsi ir skundėsi mokslininkas, gyvendamas LDK sostinėje? Kas G. Forsterį sieja su Joachimu Leleveliu? Apie tai daugiau sužinosite paspaudę šią nuorodą: https://shorturl.at/fNRfX

Taip pat kviečiame apsilankyti P. Smuglevičiaus salėje veikiančią parodą „Historia naturalis: gamtos mokslai Vilniaus universitete 1781–1832 m.“, kur atrasite dalį šių žymaus keliautojo ir gamtininko darbų ir su jais susijusių dokumentų.

🖼 Iliustracijos:

1. Georgo Forsterio portretas, dail. Johannas Heinrichas Wilhelmas Tischbeinas. 1781 m.

2. „Journal of the Captain Cook‘s Last Voyage to the Pacific Ocean“. London, 1781. Saugoma VU bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. Įrašas G. Forsterio ranka: Bibliothecae histo[riae] nat[uralis] Acade[miae] Vilnens[is] a.d. G.F. [Georg Forster]

14/08/2026

⌛ Šį savaitgalį – VU bibliotekos darbo laiko pokyčiai:

🕐 Rugpjūčio 14 d. (penktadienį) Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), Matematikos ir informatikos bei Medicinos mokslo centro skaityklos dirbs iki 21 val., Centrinė biblioteka ir Šiaulių akademijos informacijos centras (ŠAIC) – 17 val.

🕑 Rugpjūčio 15 d. (šeštadienį) Biblioteka nedirbs — Žolinė, šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė.

🕒 Rugpjūčio 16 d. (sekmadienį) MKIC, Matematikos ir informatikos skaitykla dirbs nuo 9 val.

-EN-

⌛Upcoming changes in VU Library opening hours:

🕐 On August 14th (Friday) the Scholarly Communication and Information Centre (SCIC), Mathematics and Informatics reading Room, Medical Science Center reading room will be open until 9 PM, Central Library, Šiauliai Academy Information Centre until 5 PM,

🕑 On August 15th (Saturday) Library will be closed — Assumption Day (Public holiday).

🕒 On August 16th (Sunday) SCIC, Mathematics and Informatics reading Room will open at 9 AM.

13/08/2026

Rugpjūtis – paskutinė proga VU bibliotekoje išvysti talentingų Vilniaus kolegijos studentų kaligrafijos ir grafikos darbus. Suskubkite!

07/08/2026

🗓 Jau rugsėjo 19 dieną. Laukiame jūsų!

Rugsėjo 19 d. VU alumnai vėl susitiks universitete, o artėjant šiai dienai prisimename studijų metus, mėgstamiausias VU vietas ir tai, dėl ko norisi čia sugrįžti.

Šįkart savo mintimis dalijasi VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

🔸 Kokia VU vieta Jums kelia daugiausia prisiminimų iš studijų laikų ir kodėl?

Turbūt ta, kurią pirmąkart išvydau atėjęs į Universitetą 1990 m. rugsėjo 1-ąją – Istorijos fakulteto kiemelis. Ten po liepa sukosi pagrindinis studijų laikų gyvenimas, ir taip jau išėjo, kad per daugiau kaip 35 metus nuo tos vietos pernelyg ir nenutolau.

🔸 Jeigu rugsėjo 19 d. turėtumėte valandą tik sau universitete, kaip ją praleistumėte?

Atsakydamas į klausimą mėginu įsivaizduoti save nedirbančio čia kasdien. 😊 Tuomet apeičiau vietas, kurios labiausiai primena studijų laikus – fakultetas, biblioteka ir jos centrinė (dabar Filologijos fakulteto) skaitykla, pastovėčiau Didžiojo kiemo viduryje, užsukčiau į Observatorijos kiemelį. Žinoma, būtų puiku sutikti pakeliui senų pažįstamų. Valanda praeitų greitai, prisiminimai grįžtų akimirksniu.

🔸 Ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto, ar verta sugrįžti į VU alumnų festivalį?

Alumnų festivalis – tai galimybė susitikti su kurso draugais ir prisiminti jaunystės metus Universitete, išgirsti ir pamatyti, kuo gyvena dabartinė Alma Mater ir tiesiog gražiausioje Vilniaus vietoje pasijusti didelės ir svarbios bendruomenės dalimi.

05/08/2026

🖼 Grafikas, tapytojas, skulptorius, medalių, ekslibrisų, freskų kūrėjas prof. Petras Repšys yra vienas ryškiausių ir įdomiausių Lietuvos menininkų. Dailininko kūryba yra įkvėpta įvairių kultūros reiškinių: poezijos, senųjų tapybos meistrų darbų, Lietuvos istorijos, baltų mitologijos.

🎨 Šįkart „Penktadienio vaizdo“ ekspozicijoje rodoma litografija, vaizduojanti prof. Repšio sukurtą ekslibrisą Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės katedrai. Šis akademinis padalinys veikė 1952–2003 metais, jo pagrindu buvo sukurti dabartiniai VU Komunikacijos fakulteto struktūriniai padaliniai.

Šiais metais prof. Repšiui buvo įteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas.

🖌 VU buvo pirmoji prof. P. Repšio darbo vieta po dailės studijų. Dirbdamas kiemo teatre, VU jis įamžino medalyje, vėliau sukūrė medalius, skirtus iškilioms VU asmenybėms – Steponui Batorui, Adomui Mickevičiui, Julijui Slovackiui. 1993 m., pakviestas tuometinio Istorijos fakulteto dekano prof. Alfredo Bumblausko, prof. P. Repšys fakulteto studentams dėstė dailės pagrindus.

VU Lituanistikos centro antrajame aukšte esanti prof. P. Repšio sukurta freska „Metų laikai“ – vienas įstabiausių XX a. lietuvių dailės kūrinių. 1974–1986 m. nutapytame kūrinyje vaizduojami įvairūs lietuvių papročiai, kurie apima visą metų ciklą ir kartu pasakoja ilgamečių papročių epą.

✨ Grafikas prof. P. Repšys – VU vėliavos, herbo, antspaudo ir kitų heraldinių ženklų kūrėjas. Pagal profesoriaus projektą sukurta VU Didžiajame kieme esanti Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui, VU įkūrėjui Steponui Batorui skirta atminimo plokštė. Profesorius taip pat yra sukūręs bareljefą „Išnykusioms baltų gentims“.

Šiuos darbus galite pamatyti VU bibliotekos 3 aukšte!

31/07/2026

✨Ieškome kolegos!

VU bibliotekos Mokslinės informacijos ir duomenų skyriaus komanda kviečia prisijungt Duomenų vadybininką(-ę).

Darbo pobūdis:

▶ Dalyvavimas mokslinių tyrimų duomenų valdymo politikos įgyvendinimo procesuose, užtikrinant atitiktį vidiniams ir išoriniams reikalavimams bei nuostatoms

▶ Tyrėjų poreikių analizavimas ir įgyvendinimas mokslinių tyrimų duomenų valdymo, tvarkymo ir sklaidos paslaugoms užtikrinti

▶ Teikiamų mokslinių tyrimų duomenų valdymo, tvarkymo ir sklaidos paslaugų viešinimas

▶ Periodiška dokumentų, susijusių su mokslinių tyrimų duomenų valdymo, tvarkymo ir sklaidos veiklomis, peržiūra ir, reikalui esant, šių dokumentų atnaujinimas

▶ Pagalbos, mokymų, konsultacijų teikimas Universiteto mokslininkams mokslinių tyrimų duomenų valdymo, tvarkymo ir sklaidos klausimais

▶ MIDAS portalo priežiūra ir monitoringas

▶ Duomenų valdymo politikos pokyčių stebėjimas ir analizė

💸Siūlomas atlyginimas: 3000–3200 Eur neatskaičius mokesčių.

👉Visą informaciją ir kontaktinius duomenis rasite paspaudę šią nuorodą: https://shorturl.at/FmQEy

29/07/2026

📚VU bibliotekos fonduose saugoma italų gydytojo ir filosofo Fortunio Liceti 1637 m. išleista knyga „De monstrorum natura causis“ („Apie natūralias deformacijų priežastis“).

🦕Joje – pasakojimas apie apsigimimų atvejus tarp gyvūnų ir kūdikių. Dalis istorijų šiame veikale paremta viso labo nuogirdomis, tad autoriui teko pasitelkti savo lakią vaizduotę...

Pasakojimas paremtas straipsniu iš Sondros Rankelienės ir Indrės Saudargienės knygos „Bibliotheca Curiosa“.

23/07/2026

🦠VU Bibliotekos fonduose saugomas XIX a. pirmosios pusės zoologijos paskaitų fragmentas, kurio paraštes iliustruoja įvairiausių mikroskopinių padarėlių – pirmuonių, infuzorijų – piešiniai. Tai Vilniuje 1827–1838 m., dirbusio Eduardo Karolio fon Eichvaldo bandymas klasifikuoti ir studentams pavaizduoti visą gyvūnijos pasaulį. Pasakojimas pradedamas nuo pačių paprasčiausių organizmų, baigiamas – žmogumi.

📜Sunku pervertinti E. K. fon Eichvaldo indėlį į zoologijos mokslą Lietuvoje – mokslininkas sudarė rimtą tritomį veikalą „Zoologia specialis“ ir taip pelnė gyvūnijos sistematikos pradininko Lietuvoje vardą.

🦕Negana to, kartu su Vilniuje irgi dirbusiu Liudviku Heinrichu Bojanu E. K. fon Eichvaldas yra laikomi ankstyvaisiais evoliucionizmo teorijos šalininkais. Mintis apie rūšių pokyčių galimybę ir dėsningumą, gyvybės vystymąsi jiedu skleidė daug anksčiau, nei garsusis britas Čarlzas Darvinas suformulavo ir paskelbė evoliucijos teoriją!

👉Daugiau apie šią neeilinę asmenybę galite sužinoti paspaudę šią nuorodą: https://shorturl.at/OWTcz

Be to, E. K. fon Eichvaldo rankraštį ir kitus eksponatus galite savo akimis pamatyti VU bibliotekos ir partnerių parengtoje parodoje „Historia Naturalis: gamtos mokslai Vilniaus universitete 1781–1832 m.“

🖼Iliustracijos:

1. E. K. fon Eichvaldo zoologijos paskaitų rankraščio puslapio su piešiniais fragmentas.
2. E. K. fon Eichvaldo disertacija, apginta Vilniuje, išleista 1819 m.

17/07/2026

🖼 Šią ir kitą savaitę VU bibliotekos 3 aukšte – Algimanto Švažo (1933–2003) 1967 m. sukurtas kūrinys iš ciklo mitologine tema „Paukštis – medis – žirgas“ III.

🎨A. Švažas – lietuvių dailininkas, 1952–59 dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ šokėjas solistas. 1965–76 dirbo laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Ypatingą poveikį grafiko kūrybai darė Marijos Gimbutienės darbai, atskleidžiantys pagoniškąją baltų mitologiją. Štai, ką jis rašė apie M. Gimbutienę:

🗨 „Kai studijavau Dailės institute, man į rankas pateko Marijos Gimbutienės knyga „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ anglų kalba. Tai buvo 1962–1964 m. Mes ją su menotyrininku Alfonsu Andriuškevičiumi bendromis jėgomis išsivertėm, ir tada ji ėmė eiti per rankas.

Kai paskutinį sykį 1993 m. lankėsi Lietuvoje, ji man paskambino ir pakvietė susitikti. Tuo metu iš „Deivių sutartinės“ ciklo buvau padaręs 7 darbus ir nuvežiau jai. Viską išklojau ant grindų. Jinai atsiklaupė ant žemės ir pradėjo žiūrėt. Sako nustebusi: „Ką tu čia padarei? Kada tu spėjai?“ Darbai atlikti sudėtinga technika. Marija: „Tai ką, manai, kad tik septynios deivės pas mus tebuvo?“ „Ne, – sakau. – Profesore, aš visų dar nespėjau.“ „Na, – sako, - varyk toliau. Turi gi dar medžiagos.“

O paskui ji tęsė: „Algimantai, aš išvažiuoju atsisveikinti su Lietuva maždaug penkioms dienoms. Dar grįšiu ir čia atsisveikint, nes mano laikas jau suskaičiuotas.“ Taip graudu buvo tai girdėti...Tie jos žodžiai man buvo didžiausias impulsas kūrybai. Puoliau į darbą ir dirbau dieną naktį. Nebegrįždavau net į namus iš dirbtuvės. Tik namiškiai kas ką užkąst atnešdavo. Aš tomis dienomis nuo viso pasaulio buvau atsijungęs: tik pyliau, kad tik suspėčiau jai ką nors parodyti. Per parą padarydavau vis po vieną deivę. Kai tuo tarpu tas septynias kūriau kokius ketverius metus.“

15/07/2026

🇱🇻🇱🇹 Liepos 15 d., trečiadienį, Lietuvoje lankėsi Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. Vizito metu Latvijos vadovas apsilankė ir Vilniaus universitete (VU) ir bibliotekoje.

E. Rinkevičių pasitiko VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir VU prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas.

VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje prof. dr. R. Petrauskas Latvijos prezidentui pristatė universiteto istorijos akcentus, o bibliotekos Informacijos paslaugų departamento direktorė dr. Marija Prokopčik kartu su Retų spaudinių skyriaus specialistė Brigita Zorkienė pristatė autentiškas VU bibliotekoje saugomas letonistines knygas, atskleidžiančias Lietuvos ir Latvijos istorinius ir kultūrinius ryšius.

E. Rinkevičius su delegacija viešnagę tęsė VU Filologijos fakultete, kur susipažino su unikalių istorinių knygų, atspindinčių latviško žodžio raidą, kolekcija, Petro Repšio freska „Metų laikai“, vaizduojančia baltų mitologiją ir svarbiausiais archyviniais dokumentais, liudijančiais Lietuvos–Latvijos dvišalių diplomatinių santykių istorijos bei bendradarbiavimo svarbą.

-EN-

🇱🇻🇱🇹 On Wednesday, July 15, Latvian President Edgars Rinkēvičs visited Lithuania. During the visit, the Latvian head of state also visited Vilnius University (VU) and its Library.

President Rinkēvičs was welcomed by the Rector of VU, Prof. Dr. Rimvydas Petrauskas. Lithuania’s Minister of Education, Science and Sport, Raminta Popovienė, and VU Vice-Rector Dr. Artūras Vasiliauskas.

In the Pranciškus Smuglevičius Hall of the VU Library, Prof. Dr. R. Petrauskas introduced the Latvian President to key aspects of the University’s history, while Dr. Marija Prokopčik, Director of the Library’s Information Services Department, and Brigita Zorkienė, a specialist at the Rare Books Department, presented authentic Latvian studies books preserved in the VU Library, highlighting the historical and cultural ties between Lithuania and Latvia.

President Rinkēvičs and his delegation continued their visit at the VU Faculty of Philology, where they explored a collection of unique historical books reflecting the development of the Latvian written word, Petras Repšys’ fresco “The Seasons”, depicting Baltic mythology, and key archival documents testifying to the importance of the history of Lithuania–Latvia bilateral diplomatic relations and cooperation.